Iš anglų kalbos vertė Kristina Miliūnienė (Vaga,1997, ). Tai Amerikos rašytojo knyga.
Frensis Skotas Ficdžeraldas (1896 – 1940) – garsiausias amerikiečių “prarastosios kartos” rašytojas. Žymūs jo romanai “Didysis Getsbis”, “Švelni naktis”, “Gražūs ir prakeikti”, “Džiazo amžiaus istorijos”, “Paskutinio magnato meilė” ir kt.
Romanas “Švelni naktis” sudarytas iš trijų dalių, kuriose persipina autoriaus, jaunos aktorės Rozmari, psichiatro Ričardo ir jo žmonos Nikolės pasakojimai.
Skotas Ficdžeraldas paliko septyniolika knygos rankraščių. Vis tobulindamas knygą, jis norėjo “pavaizduoti žmogų, iš prigimties idealistą, pasiklydusį dvasininką, kuris kildamas į socialines aukštumas, praranda idealizmą, talentą, grimzta į alkoholizmo ir ištvirkavimo liūną”.
Man knyga paliko įdomų įspūdį. Labai psichologinis romanas, kuriame gausu įvairių psichoanalizės aprašymų, jos panaudojimų būdų išmėginimų. Kartu tai ir sunki psichologiškai istorija, kurioje vaikystėje patirtos traumos bei jų pasekmės lydi per visą žmogaus gyvenimą…
Perskaičius atrodo, kad romano pabaiga lyg ir gera, bet visgi lieka justi toks slogus jausmas, nes vienas iš pagrindinių herojų pasirenka nelaimingo savęs gyvenimą…
Internete skaičiau, jog šis romanas labai biografinis F. S. Fitzgerald romanas, paremtas jo ir žmonos Zeldos asmenine gyvenimo patirtimi.
Citatos:
“Kai bėgi nuo skausmo, atrodo, kad reikia iš naujo nueiti visus žingsnius, kurie į tą skausmą atvedė.”
“Per šiuos santykius kiekvienas asmuo taip priartėdavo, kad tartum įsispausdavo į jį, ir jis pats pasidarydavo tuo asmeniu, nes reikėjo arba priimti viską, arba nieko; atrodė, kad ii gyvenimo pabaigos jis pasmerktas nešiotis savyje visų tų žmonių ego, kadaise pažinotų ir mylėtų žmonių, ir būti tokio tobulumo, kokio buvo jie. Buvo visame tame ir dalelė vienišumo – juk taip lengva būti mylimama ir taip sunku mylėti.”
“Galvok pati, o jei ne, tie, kurie galvos už tave, atims iš tavęs valios jėgą, perdirbs tavo skonį ir suvaržys įpročius, išmuštruos, sunaikins visa, kas tavyje dar gyva.