Romanas 2014 metų romantinės literatūros festivalyje apdovanotas už geriausią istorinį romaną.

Tikrai labai žavingas romanas, kurį skaitant nuolat landžiojau pasižiūrėti į internetą aprašomų dailininkų, jų darbų. Susiradau ir Pablo Pikaso paveikslą „Gernika“, kurį pagrindinė knygos herojė Aliksė apžiūrinėjo kartu su savo nemėgiamu vaikinu Seržu ir jam tai pasirodė tikra makalynė, kurią „galėtų nuterlioti ir 2 metų vaikas…“ Tačiau herojės akys mato ir supranta daug giliau, daug plačiau… Ji turi pajautimą grožiui bei detalėms. Tai labai juntama viso romano metu…

Talentingoji Aliksė svajoja tapti dizainere sudėtingu ketvirtojo dešimtmečio laikotarpiu Paryžiuje. Nors knygoje tikrai juntama karo nuotaika, visgi šioje istorijoje nugali žėrintis bei madingas Paryžius, kuris diktuoja madą kitoms šalims.

Kad galėtų pragyventi, Aliksė ryžtasi slėpdamasi ir nekęsdama savęs už tai, ką daro-  perpiešti garsaus dizainerio modelius. Paskui juos parduoti… Siekdama savo tikslo Aliksė labai ryžtingai, užsispyrusiai ir kartais skaitant atrodė, kad net beprotiškai eina jo link…

 

Citatos:

„Įgeidžiai yra plaštakės sparneliai kūrybingumui.“

„Ji žengė į sijoną, tai buvo šilku apkraštuotas tvidas, o tuo metu lauke prakaitavo visas Paryžius ir debesyse jau kaupėsi perkūnija. Šianiden Chavjero rudens- žiemos kolekcijos pristatymas, pirmasis jos kaip profesionalios manekenės pasirodymas. Ji jau nebe Aliksė, mergina, kurią Chavjeras ištraukė iš siuvyklos. Ji tapo „Aliki“, pasirinko Meme vartotą malonybinį vardą, nes jautėsi pasikeitusi ir norėjo, kad žmonės tai žinotų. „Aliki“- tyli, liauna kaip epušė mergina, kurios mįslinga išvaizda suteikdavo paslapties vilkimoms suknelėms.“

„- Šito reikia mokytis iš vaikų, tiesa? Mylėti ir juoktis.“

„-Tiesą pasakius, Alikse, nedaug kas yra nepakenčiama, kai jau su tuo susiduri…“

Romaną priskyriau prie apdovanojimą pelniusių knygų. Iš anglų kalbos vertė Vilma Rinkevičiūtė. Vilnius, Alma littera,2015. Psl.sk.- 454

Parašykite komentarą