Rašytoja- unikali, nes būtent ši jos knyga „Virtuvė“ atspindi senąsias japonų tradicijas ir jau šiuolaikinį pasaulį. Pirmą kartą knyga išleista 1988 metais (panašiai kaip ir Haruki Murakami „Norvegų giria“- 1987m.) Tuo laiku, kai japonų literatūra gyveno laukimu kažko naujo, kažko kitokio nei amžinos ir nesikeičiančios tradicijos.
Knygoje pasakojama istorija iš pirmo žvilgsnio labai paprasta ir neilga. Tačiau joje rašytoja puikiai atskleidžia ne standartinį japonų prisirišimo modelį, bet parodo visai negrėsmingo Juičio ir labai aktyvios Mikagės meilę (kas visia nebūdinga japonams). O kur dar vaikino kitokia nei visos šeima- jo tėvas Eriko – pasikeitęs lytį.
Tiek Juičis tiek Mikagė patyrę netektis ir mokosi gyventi iš naujo… Mikagė tai daro gamindama maistą, būdama virtuvėje, viskas sukasi aplink japoniškus patiekalus ir jų gaminimą…
Kaip sako Audrius Ožalas, knyga yra lyg japoniškas haiku. Kai kuo mažesnė apimtis turėtų savyje sutalpinti daug daugiau prasmės…
Knyga man patiko, skaitėsi lengvai, nors ir jautėsi kaip ir H. Murakami kūrybai būdinga nostalgija bei liūdnuma…. Būtinai perskaitysiu ir kitą į lietuvių kalbą išverstą šios autorės knygą „Ežeras“.
Citatos:
„Didžios asmenybės spinduliuoja šviesą, kuri praskaidrina juos supančių žmonių sielas. Todėl joms užgesus neišvengiamai krinta sunkus šešėlis.“
Knygą priskyriau prie japonų autorių knygų, iš japonų kalbos vertė Indrė Baronina, Vilnius, Alma littera, 2014, 133 psl.