Tai pirmoji italų autorės išleista knyga, sulaukusi didelio populiarumo bei prieš išverčiant į anglų kalbą tapusi bestseleriu Italijoje.
Pati autorė gyvena Italijoje su vyru ir trimis vaikais. Be to, kad ji nuolat rašo, dar turi ir bitininkystės verslą. Todėl nenuostabu, kad paklausta, kaip kilo įkvėpimas parašyti šią knygą, autorė sako, jog iš patirties. Nes ji gyvena kaime, kur daug įvairių gėlių, augalų… Ir laiko bites. Besimokydama jas prižiūrėti, autorė suprato, kad kvapai tai – kalba, bendravimas.
Knyga prasideda Coco Chanel žodžiais, kad laimė – ne kas kita, kaip mūsų sielos kvapas. Ir kiekvienas knygos skyrius prasideda labai gražiais įvairių skirtingų augalų kvapų bei reikšmės žmogui aprašymais (pav. Šlamučiai. Saldūs kaip medus ir kartūs kaip pavargusi aušra. Aromatas stiprus ir paveikus kaip gerumas. Naudoti taupiai, maišant su švelniais aromatais, tokiais kaip rožių, gebančiais palaikyti jausmą. Sujungia širdį ir protą, jausmingumą ir racionalumą. Skatina atjautą.)
Knygoje pasakojama italės parfumerės Elenos istorija. Kaip ji išvyksta į Prancūziją, į Marė rajoną, kur po truputį ne tik atranda ramybę, tačiau susipažįsta su savo gyvenimo vyru, vėl pradeda kurti kvepalus bei atidaro savo kvepalų parduotuvę. Istorijoje puikiai supinti ir iš senos parfumerių Rosini giminės sukurtų įspūdingų kvepalų aprašymo formulės ieškojimų ir meilės įsileidimo į širdį, baimės, laukimo bei pasitikėjimo jausmai.
Elena mokydama 18 metų panelę Aurorą gaminti jos pačios kvepalus labai aiškiai leidžia suprasti, ką būtina išsiaiškinti apie žmogų prieš gaminant jam kvepalus. Į kokius klausimus riekia sau atsakyti: kas tu esi, ko tu nemėgsti, kas tau patinka, ką tavo kvepalai turėtų reikšti… Ir jau tik išsiaiškinus visus šiuos dalykus rinktis kvapų esencijas, jas maišyti…
Knygoje tikrai gausu įvairių parfumerijos gamybos būdų aprašymų, tiek senosios, tiek moderniosios, todėl kvepalams skirtos knygos vietos tikrai sudomino, patraukė ir privertė pasidomėti parfumerija plačiau. Na, o įpinta Elenos ir Kailo meilės istorija tikrai labai graži, tačiau ir labai nuspėjama..
Perskaičius knygą užsimaniau ir pati, kad man kas nors sukurtų asmeninius kvepalus 😊
Citatos:
„Vieta – tarsi kvepalai, tarsi drabužis: ji turi tave apgaubti, kad suprastum, ar ji tau tinka.“
„Senelė visada naudodavo tuos pačius aromatus: apelsinus – linksmumui įkvėpti, šalavijus – sutrikimui ir abejonėms išsklaidyti, mėtas – svajoms skatinti, levandas – apsivalyti.“
„Kvepalai – tarsi pasakojimas, bendravimo būdas, tik jautresnis ir greitesnis.“
„Skirtingai nei žodžiai, kvapai pasiekia žmonių jausmus tiesiogiai. Uoslė – pirminis jausmas, nes slypi tamsiuose pirmykštės sielos užkaboriuose, dirginama paviršiun ji iškelia daugybę žmogaus pasąmonėje glūdinčių kvapų archetipų. Tai grynas jausmas.“
„Dažniausiai tuos, kas pageidauja asmeninių kvepalų, galima suskirstyti į tris kategorijas: vieni jų trokšta, kad kaskart jiems atsikvėpus kvepalai skleistų džiaugsmą, gerą nuotaiką, linksmumą; kiti būdingi tik jiems ir išskirtų juos iš viso pasaulio; treti suvokia kvepalus kaip kerus, įmantrumo įrodymą, kaip savitumą praradusių serijinės gamybos kvepalų priešpriešą.“
„Kvepalai ne vien tai, kuo kažkas paprasčiausiai kvėpinasi, o nuostabus, sudėtingas pasaulis. Simbolis.“
Šią knygą priskyriau prie knygų, kurių pavadinimas prasideda raide „K“.
Vilnius, Alma littera, 2015, Iš italų kalbos vertė Lina Tilindytė, psl 397.