Kaip ir žadėjau, labai greitai perskaičiau ir antrąją rašytojos knygą „Ežeras“.
Čia pasakojama labai panaši kaip ir pirmoje rašytojos knygoje istorija (sunkumų turintys jauni žmonės pradeda bendrauti ir ieško būdų, kaip išspręsti problemas). Lyg ir paprasta istorija, tačiau kaip giliai bei subtiliai ją sugeba perteikti rašytoja…
Po mamos mirties jauna moteris Čihiro apsigyvena Tokijuje, kur jaučiasi labai vieniša, nors ir turi mėgiamą užsiėmimą- piešimą ant sienų. Jausdamasi nerami, Čihiro vis žiūri pro savo buto langą, kur pamato kasdien pro priešais stovinčio namo langą žvelgiantį vaikiną Nakadžimą. Pamažu prasilenkdami jie pradeda sveikintis, vėliau Nakadžima apsigyvena pas Čihiro… Tačiau viskas nėra taip paprasta, nes vaikiną kažkas labai slegia… Čihiro bando tai išsiaiškinti ir vyksta su juo prie ežero, pas senus jo draugus…
Knygą perskaičiau su dideliu malonumu. Čia gausu japoniško minimalistinio grožio, kurį taip puikiai perteikia autorė. Čia daug stiprių ir sudėtingų emocijų, daug senųjų tradicijų ir šiuolaikinio pasaulio persipynimo tarpusavyje…
Iš japonų kalbos vertė Indrė Baronina, Vilnius, Alma littera, 2015, 176 psl.