Pasaulio moterys.

Žemai jums lenkiuosi.

Jūs ne „mažiau“, nei vyrai.

Jūs ne objektai manipuliacijoms.

Jūs egzistuojate ne tam, kad tenkintumėt mūsų poreikius.

Mes galime mokytis iš jūsų.

Kaip jausti.

Kaip liesti savo kūną.

Kaip išgyventi savo jausmus.

Kaip verkti, juoktis, šokti.

Kaip būti gyvam.

Jūs galite parodyti mums,

kad nėra reikalo bijoti

savo jautrumo.

Kad mums ne visada reikia atsakymų

(mes taip pavargom apsimetinėti).

Kad nėra nieko gėdingo švelniuose apkabinimuose, lankstume, atvirume, gerume.

Kažkada mes galvojom, kad kontroliuojame visą pasaulį,

Ir kad jis – mūsų.

Dabar mes bundame.
Jūs parodėte mums

per savo drąsą, savo kantrybę, savo ryžtingumą,

kad yra kitas kelias.

Klausykimės moterų atidžiau, kad išgirstume, iš tikrųjų

išgirstume,

jų džiaugsmus ir skausmus,

jų baimes ir norus,

jų agonijas ir ekstazes.

Mes pasiųsti ne tam, kad ištaisytume,

išgelbėtume ar papildytume vienas kitą.

Mes pasiųsti atspindėti vienas kitame

mūsų geriausias savybes.
Mūsų stiprias vyriškąsias ir moteriškąsias puses.
Būti tvirtu, kaip medžio kamienas.

Būti švelniu ir lanksčiu, kaip šakelės ir lapai.

Vyriškumui reikalingas moteriškumas,

Moteriškumui – vyriškumas,

kaip vėjas linguoja šakeles, bet pargriauna medį.

Šios savybės kiekviename mūsų.

Penis, vagina, ar dar ten kažkas,

mes galime pripažinti mūsų bendrą prigimtį.

Padėkite mums sukurti saugią erdvę.

Po vieną. Kartu.

Štai vėl po vieną. Štai vėl kartu.

Mes prisimename, kiekvieną dieną:

Mes gimėme iš moters.

Mes neegzistuojame be jos.

Mes esame moters dalis.

Padėkite mums tai įsisąmoninti.

Motina yra mūsų kauluose.

Padėkite mums žengti žingsnį link mūsų moteriškumo.

Juk darydami tai, mes einame prie tikrojo mūsų vyriškumo.

Taip, mums reikia ir

Medžio kamieno galios.

Ir šakelių galios.

Mums reikalingas vientisumas.

Būkite su mumis švelnios; mes mokomės lėtai.

Būkite su mumis tiesios; mes trokštame jūsų nepagražintos tiesos.

Būkite su mumis kantrios; mes nešamės liūdną smurto, dominavimo palikimą.

Būkite mums atlaidžios; mes bandome nuo to išsigydyti.

Fiziškai, mes skiriamės.

Žinoma.

Bet šerdyje mes susitinkame.

Sąmonėje, visko Vienybėje.

Prašau, atminkite:

Mes ilgai buvom akli, štai ir viskas.

Nebuvom sąmoningi.

Maži berniukai, ieškantys mamos.

Bandantys pajusti valdžią.

Bandantys pasijusti „vyrais“.

Apsimesdami, kad „žinom“.

Tai nėra tikroji jėga.

Tikrajai jėgai reikalinga moteris!

Mes augame ilgai!

Padėkite mums užaugti!

Sakykite mums tiesą!

Duokite mums savo galingą Vaistą!

Motinos,

teisininkės, gydytojos,

medicinos seserys, daktarės, vadovės,

pasaulio moterys,

stiprios ir gražios,

mes lenkiamės jums!

Pasaulis griūna be jūsų!

 

Džeff Foster (vertimas)

Leave a Reply