Mes galvojame, kad gyvenimas taps geresniu, jei apsivesim, sulauksim vaikelio, o gal ir ne vieno…
Po to apgailestaujame, kad mūsų vaikai vis dar nesuauga ir nesurimtėja, ir viskas bus puiku, kai jie taps suaugusiais…
Po to mes nusimenam, kad jie tampa paaugliais, su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis. Aišku, mes juk būsime laimingesni, kai jie išaugs tą amžių…
Mes vis save raminam, kad mūsų gyvenimas taps geresnis, kai turėsim didelius namus, gerą automobilį, atostogausim kur norėsim, meilė artimam žmogui nekels problemų, na, o išėjus į pensiją – gyvensim tik savo malonumui…
Bet tiesa yra ta, kad beveik niekam nėra pakankamai laiko, kad būti laimingu reikia šiandien ir dabar…
Na, bet jei ne dabar ir ne šiandien, tai kada? Nejau mūsų gyvenimas visada bus „bėgimas su kliūtimis“? Ir gal geriau tai pripažinti dabar iš karto, kad bent kiek taptum tuo laimingu žmogumi, na, tiek kiek tu gali bent dabar… (PPS autorius nežinomas)

Prisegtukas: kas_svarbu.pps

Leave a Reply