Vieną kartą berniukas vaikščiojo miške. Priėjęs didžiulę proskyną, pamatė namą. Iš abiejų namo pusių augo sodai. Abiejuose soduose dirbo sodininkai. Tik sodai buvo labai skirtingi. Vienas atrodė nesutvarkytas, jame augo daug piktžolių, o piktas sodininkas įtūžęs rovė žoles ir be perstojo plūdosi.
Kitame sode viskas gražiai derėjo. Žydėjo gėlės, aplinka buvo išpuoselėta ir atrodė nuostabiai. Galima buvo pamanyti, kad sodininkas šiame sode puikia tvarkosi be didelių pastangų. Atsirėmęs į medį jis švilpavo linksmą dainelę.
Vaikas nusprendė geriau aplankyti ramų ir laimingą sodininką. Berniukas paklausė, kaip jam pavyksta taip gražiai ir nesunkiai prižiūrėti sodą, o štai kitas sodininkas dirba nesustodamas, tačiau sodas vis tiek nesutvarkytas.
„Žinai, – atsakė ramusis sodininkas, – seniau aš dirbau lygiai taip pat kaip mano kolega – stengiausi išrauti žoles. Bet pastebėjau, kad negaliu jų įveikti. Šaknys visuomet likdavo neišrautos arba raunant sėklos išbyrėdavo ant žemės. Taigi visuomet vėl priaugdavo naujų piktžolių. Vos spėdavau sutvarkyti visą sodą, o jau reikėdavo ravėti iš naujo.
Prisegtukas: Tikra_ismintis.pps