nendrėsIr meilė duonoj, ir gėlė balse:
Kiek duodi – tiek tavęs ir lieka.
Tai kas gi tu – ar kūnas, ar dvasia,
Gyvenime, saldžioji mūsų liepa?

Ir štai: laukų spalvotam čiulbesy
Suspaudžia širdį vasaros didumas.
Lyg jau buvai. Ar būsi. Bet esi
Į žemę pelenas, į dangų dūmas.

Ir dar daugiau didžiai gerbiamo Lietuvos poeto Just. Marcinkevičiaus eilių…

PPS autorius – nežinomas.

Prisegtukas: eiles.pps

Parašykite komentarą