Ir meilė duonoj, ir gėlė balse:
Kiek duodi – tiek tavęs ir lieka.
Tai kas gi tu – ar kūnas, ar dvasia,
Gyvenime, saldžioji mūsų liepa?
Ir štai: laukų spalvotam čiulbesy
Suspaudžia širdį vasaros didumas.
Lyg jau buvai. Ar būsi. Bet esi
Į žemę pelenas, į dangų dūmas.
Ir dar daugiau didžiai gerbiamo Lietuvos poeto Just. Marcinkevičiaus eilių…
PPS autorius – nežinomas.
Prisegtukas: eiles.pps