Nacionalinė Paryžiaus Opera19a. viduryje, po pasikėsinimo senajame Operos teatre, išgąsdintas imperatorius Napoleonas III liepė pastatyti naują teatrą – tokį, kuriame jo didenybė galėtų jaustis „kaip namie“. Būsimasis teatras turėjo būti monumentalus. Paskelbtą konkursą dėl geriausio projekto laimėjo jaunas mažai žinomas architektas Šarlis Garnje. Operos statyba pradėta 1862 metais ir truko 15 metų. Susidurta su techniniais sunkumais, nes pastatas buvo statomas smėlėtame Senos upės krante ir paaiškėjo, kad po teatru teka požeminis upės intakas. Teko statyti milžiniškus rūsius, o požeminę dalį nuo drėgmės saugojo dvigubas betoninis apvalkalas, tarp kurio sienų paslaptingasis Operos vaiduoklis ir įsirengė savo būstą. Požeminė upė buvo nukreipta į pačiame Operos dugne tyvuliuojantį ežerą. Pagal plotą tai didžiausias Operos ir baleto teatras pasaulyje, jo plotas užima apie 3 akrus, salėje telpa daugiau negu 2 tūkst. žiūrovų. Septynaukštis milžinas, išpuoštas marmuru, granitu, auksu, ištapytas freskomis. 1875 metų sausio 5 dieną „Grand Opera“ atvėrė savo duris. Paryžiuje tai ne tik operos teatras, jis ir Nacionalinė muzikos akademija, kultūrinio ir pasaulietinio gyvenimo židinys. (tekstas iš interneto)

 

Muzika: Nana Mouskouri – „Va pensiero“ iš Dž. Verdi operos „Nabukas“

PPS autorius: Lolo (šaltinis nežinomas)

Prisegtukas: Nabucco AL.pps

Leave a Reply