Mano namai – balta miško muzika,
Aušta krantai, virš ežero ugnys.
Broli, klausyk, kaip medžių viršūnėmis
Laumių žirgai atsiveja liūtį.
(Eglė Sirvydytė)
Žemė – visų motina. Namus čia atranda ir vabaliukai, ir žuvys, ir paukščiai, ir žmonės, ir gležna žolytė ir tvirtas ąžuolas. Tik gaila, kad mes savo namų nemylime. Šiukšliname, skriaudžiame silpnesnius, netausojame gamtos išteklių. Greitai nebeturėsime švaraus ežero, kuriame galėtume pasipliuškenti vasarą arba vešlaus miško, kuriame galėtume grybauti, uogauti ar smagiai papramogauti. Iš gėdos ima rausti skruostai, ar ne? Nebūkime tokie neatsakingi. Pasirūpinkime savo namais. Tegu žemė sveiksta! Nešiukšlinkime, nekirskime medžių, neskriauskime silpnesnių už save. Ir mes jausimės saugūs. (Akvilė Kirėjevaitė, zaliasiskodas.wordpress.com)
PPS autorius: Davaro Lyon, vertimo į lietuvių kalbą autorius nežinomas.
Prisegtukas: Ode_jai.pps