laiptaiSeni laiptai.

Dabar seni, žolėm apaugę, aptrupėję,

Kažin kada žmogus juos buvo beužmynęs?

O buvo laikas, šimtmečiai audringi ėjo

Ir kojų kojų, ištisa galybė!

Juos glostė šilkas kilnių damų,

Pentinai kibirkščių ugnelėm puošė,

Tarnai priklaupdavo ant kelių

Ir dulkeles po vieną šluostė. <…>

 

Sako, žmogus išeina, o įmintos pėdos lieka.

Vargu. Net laiptai iš akmens ir tai sudilo.

Kiti laikai ir tampa praeitis už nieką,

Nors būtų ji verta garbės bei išlikimo.

 

(skroblas, zaliazole.lt)

PPS autorius: Lia Dumitrescu

Prisegtukas: Stairs_a_real_art.pps

Leave a Reply