Žiemos piruetai

Žiemos piruetai

plikledisNepasakyčiau, kad myliu žiemą. Ne. Tiesiog ją pragyvenu grožėdamasi iš tolo. Gera žiūrėti, kaip tyliai leidžiasi snaigės, sėdint kaime prikūrentoj troboj, kaip gaubiasi vakaro prieblanda vis tirštesniu melsvu rūku, pokši namelio sienos; aplink miško glūduma. O tu guli sau po šiltom duknom dar kailiniokus užsimetus ant kojų… Pašvilpk tu man, šalti! Ne kiekvienais metais tokia žiema, bet kiekvienais metais būna tokia žiemos diena, kuri suteikia džiugių, juokingų akimirkų.

Plikledis. Tai rytas, diena ar vakaras, kai žiema nusprendžia pasismaginti. Pašokdina žmonelius, išmuša iš pusiausvyros. Nepakartojamas spektaklis. Aš jį (begėdė!) labai mėgstu. Kai ateina plikledis, iškilmingai nusiteikusi iškeliauju į miestą (pėstute iš Žaliakalnio į Centrą, į Laisvės alėją).

 

Iš D.Kazragytės knygos „Kasdienybės rožinis“

Prisegtukas: LEDAS_istrauka_is_D_Kazragytes_knygos.doc

Leave a Reply