***

Džiaukis mažais dalykais. Jie suteikia galimybę pajusti didelę laimę.

Pem Braun

***

Visada žemėje per mažai gerų žodžių – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm.

J.Marcinkevičius

***

Gyvenimas – menas visur surasti grožį ir džiaugsmą.

M. Gorkis

Durys

Kai žmogus pasakoja apie tai, kaip eikvoja laiką, bandydamas iki ko nors prisibelsti, būtinai atsakau, kad jis jau prisibeldė. Jį jau išgirdo. Ir dabar laukia, kada jis nustos belstis ir nueis.

Skaityti toliau„Durys“

***

Dainuoju Lietuvą kaip džiaugsmą,
išaugusį iš pelenų,
kaip savo rūpestį didžiausią,
kuriuo lyg vieškeliu einu.

Just. Marcinkevičius

Gerbk save

Gerbk save, moterie! Gerbk savo nervus, savo sveikatą ir savo gyvenimą. Gerbk save ir neleisk sau būti trečia nereikalinga, nebūk užkanda svetimoje gyvenimo šventėje.

 

 

 

 

 

 

Skaityti toliau„Gerbk save“

***

Žinai, ko reikia, norint išlaikyti dvasinį lygį, kad manyje būtų pakrauti dvasinės šilumos, Dievo artumos akumuliatoriai? Reikia nemažai laiko skirti sau. Kitaip sakant, reikia savimylos turėti ir kartais dėl jos pakovoti.

Tėvas Stanislovas

Mamai reikia pailsėti

Po gimdymo aš girdėjau šiuos žodžius kiekvieną dieną. Grįždamas namo iš darbo, jis iš karto ėjo plauti rankas ir pas vaiką. Ignoruodamas paruoštą vakarienę ant stalo ir naujausią laikraštį. Tada aš antrą kartą įsimylėjau savo vyrą.

„Mamai reikia pailsėti“ — šypsojosi jis, imdavo Pilypą ant rankų ir nepaleisdavo, niūniuodamas dainelę, kol sūnus neužmigs.

„Mamai reikia pailsėti“ — mieguistai šnabždėdavo jis, keldamasis naktį, keisdamas vystyklus ir guldydamas šalia manęs mūsų turtą. Jis kantriai laukė, kol sūnus prisisotins ir švelniai paguldydavo jį į lovytę.

Skaityti toliau„Mamai reikia pailsėti“

Svetlana Aleksijevič „Černobylio malda“

Autorė – baltarusių rašytoja, gimusi Ukrainoje, gyvenanti ir dirbanti Baltarusijoje. 2015 metais jai suteikta Nobelio literatūros premija „Už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą“.

„Černobylio malda“ išleista 1997 metais. Tai knyga iš daugelio žmonių, mačiusių atominės elektrinės katastrofą, pasakojimų sulipdytas bendras paveikslas. Tai vadinamų avarijos likviduotojų, kariškių, jų artimųjų, netgi vaikų akimis pasakojama bei parodoma tikroji Černobylio tragedija. Tai, apie ką 1986 metais niekas garsiai ir net tyliai nekalbėjo…

Skaityti toliau„Svetlana Aleksijevič „Černobylio malda““