SENASIS KAIMYNAS.

Vienas žmogus vaikystėje turėjo gerą draugą, kaimynystėje gyvenusį pensininką.

Bėgo laikas, universitetas, nauji pomėgiai, darbas, asmeninis gyvenimas. Jaunas vyras neturėjo nė minutės laisvos, nebuvo kada galvot apie praeitį, trūko laiko net patiems artimiausiems žmonėms jo gyvenime.

Vieną dieną netikėtai atėjo žinia, kad kaimynas mirė. Tada jis prisiminė senuką: kiek daug tas visko išmokė, stengdamasis atstoti jam žuvusį tėvą. Pajutęs kaltę jis atvyko į laidotuves.

Vakare, po laidotuvių, vyras užėjo į ištuštėjusius velionio namus. Viskas buvo išlikę lygiai taip pat kaip ir kadais…

Nesimatė tik mažytės auksinės dėželės, kuri paprastai stovėdavo ant stalo. Kaimynas minėjo, kad saugo joje tai, kas jam brangiausia. “Turbūt paėmė kas nors iš negausaus giminių būrio” pagalvojo vyriškis ir išėjo laukan.

Vienok, po poros savaičių jis gavo siuntinį. Išvydęs kaimyno adresą vyras krūptelėjo. Atidarė pašto paketą.

Viduje jis rado tą pačią auksinę dėželė, o joje – auksinį rankinį laikrodį su užrašu: „Ačiū tau už laiką, kurį praleidai su manimi“.

Ir jis suprato – vertingiausias senukui buvo laikas, praleistas su jo jaunuoju draugu.

Nuo tada, vyras stengėsi kuo daugiau praleisti laiko su jam brangiais žmonėm..

VĖRINYS

….. Prabangioje parduotuvėje, prie rašomojo stalo sėdėjo juvelyras ir susimąstęs žvelgė pro langą.
Prie parduotuvės atėjo maža mergaitė ir prispaudė nosį prie vitrinos stiklo. Mažytės dangaus spalvos akys nušvito, kai ji pamatė eksponuojamas
brangenybes. Drąsiai pravėrė parduotuvės duris ir dūrė pirštu į nuostabų žydrų turkių vėrinį.

– Tai bus mano seseriai. Ar galėtumėte gražiai suvynioti?

Parduotuvės šeimininkas nepatikliai pažvelgė į mažąją klientę ir
paklausė:
– O kiek tu turi pinigų?
Nesvyruodama mergaitė pasistiebė ant pirštų galiuku, padėjo ant
prekystalio skardine dėželę, atidarė ja ir iškratė viską, kas joje buvo: mažavertį pinigų banknotėlį, saują monetų, kelias kriaukles ir kažkokį paveikslėlį.
– Ar pakaks?- išdidžiai paklausė ir ėmė aiškinti:
– Aš noriu nupirkti dovaną vyresniajai savo seseriai.
Nuo tada kai mirė mūsų mama, ji viskuo namie rūpinasi, jai visiškai
nelieka laisvo laiko. Šiandien jos gimtadienis, todėl noriu ja
pradžiuginti dovana. Šių brangakmenių spalva tokia kaip jos Akių!
Šeimininkas nuėjo i nuošalų kambarėlį ir atnešė puikaus žvilgančio
rausvo popieriaus. Rūpestingai suvyniojo į jį brangakmenių dėželę.
– Štai, prašau,- ištiesė mergaitei.- Nešk namo, tik nepamesk.
Mažylė džiugiai išstriksėjo iš parduotuvės. Rankose ji spaudė brangų laimikį…….

Po valandėlės į juvelyrinę parduotuvę įžengė daili šviesiaplaukė
mergina dangaus mėlynumo spalvos akimis. Padėjusi ant prekystalio atidarytą dėželę, kurią juvelyras taip rūpestingai buvo suvyniojęs, paklausė: -Ar šis vėrinys nupirktas čia?
-Taip, panele.
-Ir kiek jis kainavo?
-Mano parduotuvės kainos neskelbiamos: tai kliento ir mano
paslaptis.
– Tačiau mano sesuo teturėjo grašius. Kaip ji galėjo sumokėti už tokį brangų vėrinį?
Juvelyras paėmė brangenybių dėžutę, uždarė ją, dar syki suvyniojo į Žvilgantį popierių ir įteikė merginai.
– Jūsų sesutė sumokėjo. Ji sumokėjo pačią aukščiausią kainą,
kokia tik gali būti: atidavė viską, ką turėjo…

( Bruno Ferrero )

TEGUL UŽTENKA LAIKO.

Tegul visada užtenka laiko pakelti akis į dangų. Išgerti rytinės kavos. Nusišypsoti eismo kamščiams. Perklausyti bent vieną dainą, kuri atima protą ir grąžina sparnus.

Tegul užtenka laiko bent kartą per savaitę aplankyti draugus jų namuose ir paglostyti jų kates, jei jos neprieštarauja.

Tegul užtenka laiko darbams, kuriuos gera nudirbti, ir nerūpestingoms vakarienėms po sėkmingos darbo dienos. Tegul užtenka laiko mokytis naujų dalykų – nesvarbu, vairuoti, žiesti puodus ar kalbėti ispaniškai.

Tegul užtenka laiko palaistyti visas gėles ir uždegti visas žvakes namuose, kai į svečius ateina seni seni draugai.

Tegul užtenka laiko pastebėti, kaip viskas keičiasi. Pamatyti pirmą žolę ir pirmą sniegą. Išgirsti pirmą paukščio čiulbtelėjimą. Suskaičiuoti kiekvieną krintančią žvaigždę. Prisiminti, kad tokios didelės pilnaties jau seniai nebuvo. Pajusti, kaip šyla vanduo ežere. Užfiksuoti, kad švinta vis anksčiau, o temsta – vėliau. Klausytis klajojančių lapų čežėjimo. Prisiminti žiemas, kuomet per Kalėdas būdavo tikro sniego. Ir pasakoti apie jas savo vaikams ar sūnėnams.

Tegul užtenka laiko auginti vaikus. Vedžioti juos, paėmus už rankos. Mokyti juos naujų žodžių ir užsirišti batukus. Padėti jiems piešti. Skaityti jiems pasakas ir geras istorijas. Kartu gaminti eglutės žaisliukus ir puošti namus sningant (jei vis dar snigs).

Tegul užtenka laiko susitikti su savo tėvais. Išgerti su jais gero vyno ir prisiminti savo vaikystę. Ir pasakoti juokingus nutikimus.

Tegul užtenka laiko aplankyti savo senelius, kad ir kaip toli jie gyventų. Na ir kas, kad jų pasakojamos istorijos galbūt jau kartojasi, o jie to nepastebi. Tegul užtenka laiko juos dar sykį pradžiuginti.

Tegul užtenka laiko apsikabinti tuos, kuriuos džiaugiesi sutikęs. Tegul užtenka laiko užrašyti atviruką tiems, kurie švenčia. Nupirkti gėlių, kad ir kaip tai banalu. Dailiai supakuoti dovaną, na ir kas, kad ji labai greitai bus išpakuota.

Tegul užtenka laiko su geriausiais draugais išgerti šampano.Parašyti kad ir patį paprasčiausią mail’ą, jei su džiaugsmu staiga prisiminei kažkokį žmogų.

Tegul užtenka laiko jausti  žiogų čirpimą liepos naktyje, kurio beveik negirdėti,naktinį vėjo atsidusimą. Smėlį po kojomis. Akmenis. Vandenį. Jūrą. Liūtį. Mišką. Žemę. Orą. Vėtrą.
Tegul užtenka laiko sau. Tylai. Savimeilei. Miegui.

Tegul užtenka laiko rinktis pačius pačiausius dalykus. Stipriausias knygas. Kiečiausius filmus. Dar nebandytus kokteilius. Tikriausius draugus. Gryniausius žodžius. Geriausius pakeleivius. Ir savo kelią.

Tegul visiems ir visada šioje Žemėje užtenka laiko mylėti ir džiaugtis.

GUSTAV KLIMT

Klimt  Gustav    (liepos 14, 1862 – Vas 6, 1918)

Austrų tapytojas, vienas žymiausias Vienos secesijos atstovas.

The Kiss – Bučinys  Klimt buvo 45, Gustavo Klimto paveikslas “Bučinys” (orig. ”Der Kuss” ), kurį dailininkas nutapė savo “auksiniu periodu” (1908m.), yra vienas žymiausių jo darbų. Jis vaizduoja aukso ir simbolių fone susikabinusią besibučiuojančią porą. Šiuo metu paveikslas yra Austrijos Belvederio galerijojos muziejuje, kuris įsteigtas Belvederio rūmuose, Vienoje, Austrijoje.

Ankstyvuosiuose Klimto paveiksluose jaučiama istorinės tapybos įtaka, bet 19-20 a. sandūroje jis atsiplėšė nuo akademistinių tradicijų. 1897 m. Klimtas, drauge su kitais įkūrė „Austrijos dailininkų asociaciją”, žinomą „Secession” grupės vardu, ir vadovavo jai iki 1905 m. šiuo laikotarpiu jis išsiugdė savitą, dekoratyvų ornamentiškai-plokštuminį stilių, jungdamas abstrakčią mozaiką primenančius plokštuminius elementus su realistiškai nutapytomis kūno dalimis (veidas, rankos). Dominuoja prigesusių spalvų ir aukso koloritas.

DRAMBLIŲ ISITIKINIMAS

Kartą žmogus lankėsi zoologijos sode. Staiga jis sustojo nustebęs. Drambliai, tokie milžiniški padarai, buvo pririšti prie kojos tik menkute, plona virvele. Nei grandinių, nei narvo. Aiškiai matėsi, kad drambliai gali bet kada lengvai išsilaisvinti, bet kažkodėl to nedarė.

Žmogus priėjo prie prižiūrėtojo ir paklausė, kodėl tokie didingi ir stiprūs gyvūnai tiesiog stovi ir nė nemėgina išsivaduoti. Prižiūrėtojas atsakė:

– Kai jie buvo jauni ir gerokai mažesnio dydžio, mes juos pririšdavome ta pačia virve, ir dabar, kai jie jau suaugę, pakanka tos pačios virvės, nes jie tiki, kad ši virvė gali juos sulaikyti, tad nė nebando veržtis laisvėn.

Tai apstulbino lankytoją: šie galingi gyvūnai, bet kurią akimirką galėjo sutraukyti savo „grandines“, bet dėl įsitikinimo, kad tai neįmanoma, to nedarė ir tiesiog paklusniai stoviniavo.

Kiek iš mūsų, kaip ir tie drambliai, tiki, kad kažko nesugebam, tik todėl, kad kartą nepavyko?

 

APSIKABINIMAS

Apsikabinti sveika, nes tai stiprina imuninę sistemą, gydo depresiją, sumažina įtampą ir gerina miegą. Apsikabinimas drąsina, jaunina ir neturi šalutinio poveikio. Jis tikrai yra stebuklingas vaistas.

Apsikabinimas yra visiškai natūralus: organiškas, natūraliai saldus, ekologiškai švarus, jame nėra dirbtinių komponentų ir jis 100% naudingas organizmui.

Apsikabinimas – ideali dovana. Jį tinka dovanoti bet kokia proga. Apsikabinimas rodo, kad žmogus yra svarbus; jį malonu dovanoti ir gauti dovanų, jo nereikia vynioti į dovanų popierių ir, žinoma, jį galima grąžinti.

Apsikabinimas labai praktiškas: jam nereikalingos baterijos, jam nebaisi infliacija, nuo jo neįmanoma priaugti nereikalingo svorio, už jį nereikia mokėti abonementinio mokesčio, jis apsaugotas nuo vagysčių ir nėra apmokestinamas.

Apsikabinimas – neišsenkantis stebuklų šaltinis. Atverdami širdis ir ištiesdami rankas kitus padrąsiname padaryti tą patį.

PIEŠTUKAS

Vaikas stebėjo kaip senelė rašo laišką ir paklausė:
– Tu rašai apie mane?
Močiutė nustojo rašyti, nusišypsojo ir atsakė anūkui:
– Taip, tu atspėjai, aš rašau apie tave. Bet daug svarbiau ne tai, ką aš rašau, o tai kuo rašau. Aš norėčiau, kad kai užaugsi, taptum panašus į šį pieštuką…
Mažylis smalsiai pažvelgė į pieštuką, bet nepastebėjo nieko ypatinga.
– Jis toks pat, kaip ir visi pieštukai!
– O čia jau kaip pažiūrėsi. Šis pieštukas turi penkias savybes, kurios tau reikalingos, jei nori gražiai nugyventi sutardamas su visu pasauliu.
Pirma: gali būti genijumi, bet visada atmink apie tave Vedančios Rankos egzistavimą. Šią ranką mes vadiname Aukštesniąja jėga. Pasitikėk šia jėga ir mokykis ją jausti.
Antra: kad galėčiau rašyti, man tenka drožti pieštuką. Ši procedūra šiek tiek jam skausminga, bet po to, jis rašo daug ploniau, subtiliau. Tad mokėk kęsti skausmą, atmindamas, kad jis tave apvalo ir taurina.
Trečia: jei naudoji pieštuką, visada galima pasinaudoti ir trintuku, kad ištaisytum klaidas. Pataisyti save – kartais visai gerai. Dažnai – tai vienintelis būtas išlikti teisingame kelyje.
Ketvirta: nėra taip svarbu iš kokio medžio pagamintas pieštukas ar kokia jo forma, svarbiausia – grafitas, šerdis esantis jo viduje. Visad stebėk tai kas vyksta tavo viduje.
Ir penkta: pieštukas visad palieka po savęs pėdsaką. Taip ir tu, savo veiksmais, palieki po savęs pėdsakus, tad kas kart pasverk kiekvieną savo žingsnį.

Autorius nežinomas.

MINTYS IR KLOUNAI

Chi chi cha cha chi chi cha cha
Tu pažiūrėk aš ten aš čia!
Aš senas klounas iš sudegusio cirko,
Vienintelis juokiaus kai visi pravirko…
Ir nors grimai seniai man nuvalyti,
Bet šypsena, nors ir iškreipta, dar švyti…
Apdegęs styro žalias man perukas,
Beviltiškai parodytas paskutinis triukas…
Ir vis dar juoksiuos iš gyvenimo kajp cirko,
Mano juokas ne vieną vaiką juk papirko…
Chi Chi Cha Cha…

Autorius nežinomas

Prisegtukas: CLOWNS.pps

GYVENIMO PRASMĖ

Profesorius, baigęs paskaitą, tarė, kaip paprastai:
– Ar turite klausimų?
Vienas studentas paklausė:
– Profesoriau, kokia yra jūsų gyvenimo prasmė?
Kai kurie, jau pakilę eiti, susijuokė. Profesorius skvarbiu žvilgsniu pažvelgė į studentą, norėdamas iš jo akių suprasti, ar šis kalba rimtai. Suprato, kad tai iš tiesų buvo rimtas klausimas.
– Atsakysiu.
Iš kelnių kišenės išsitraukė piniginę, o iš jos išsiėmė mažytį apvalų veidrodėlį, ne ką didesnį už monetą. Tada prabilo;
– Karo metais buvau vaikas. Vieną dieną pamačiau gatvėje sudužusį veidrodį. Pakėliau didžiausią šukę. Štai ji. Pradėjau su ja žaisti ir susižavėjau galimybe nukreipti šviesos spindulį į tamsius, saulės neapšviestus kampus: gilias duobes, sprogymes, slėptuves. Pasilaikiau šią veidrodžio šukę. Kai suaugau, supratau, jog tai nebuvo vien vaikiškas žaidimas, bet simbolis to, ką galėjau gyvenime nuveikti.
Aš taip pat esu veidrodžio šukė, nors to veidrodžio visybinio vaizdo ir nematau. Tačiau būdamas tas, kas esu, aš galiu siųsti šviesą – tiesą, supratingumą, pažinimą, gerumą, švelnumą – į slapčiausias žmonių širdies kerteles ir kažkuriame iš jų kažką pakeisti. galbūt kiti, tą pamatę, ir patys norės tai padaryti.

Net ir pačioje mažiausioje balutėje gali atsispindėti dangus.

Bruno Ferrero. 365 trumpi pasakojimai sielai.

LAIMĖS IR SĖKMĖS SIMBOLIAI

Namų apsaugai nuo senovės naudojami įvairūs Feng Shui talismanai, amuletai ir kiti įvairūs būdai, globojantys namų turtą ir gėrį. Kiekvienas iš mūsų galime pabandyti pasinaudoti senąja kinų išmintimi. O gal kas nors pasikeis?!…


1. Jei jūs norite „prisivilioti“ turtą į savo namus, būtina jam išlaisvinti vietos, atsikratant visko, kas sena ir nereikalinga.

2. Namuose įsigykite „turto“ vazą. Tai tikra vaza, kuri prikraunama įvairiu daiktų. Vaza gali būti metalinė, varinė, sidabrinė, keramikinė, krištolinė, stiklinė, bet, jokiu būdu, ne plastmasinė. Į ją galima dėti visokius niekučius, ką tik norime. Tačiau joje turi būti trys pagrindiniai daiktai: medžio šakelė, pinigai, kurie sudarytų 988 skaičių (9,88 LT arba panašiai), sudėti į raudoną maišelį ir įvairūs mineralai. Mineralai– agatas ir nefritas apsaugo nuo nužiūrėjimų, pavydo ir blogos energijos. Vazos negalima statyti ten, kur pastoviai būna pašalinių žmonių, todėl geriausia vieta turto vazai – miegamasis.

3. Kinijoje žuvis – turto, šeimyninės laimės ir harmonijos simbolis. Tam, kad šis simbolis į jūsų namus atneštų laimę, turite parinkti akvariumą būtent vidutinio dydžio – nei labai didelį, nei labai mažą. Vanduo akvariume visą laiką turi būti švarus. Žuvų skaičius akvariume irgi turi reikšmę. Geriausiai laikyti aštuonias auksines žuveles ir vieną juodą, nes skaičius devyni Kinijoje simbolizuoja harmoniją tarp žemės ir dangaus. Jei akvariume laikote kitokias žuvis, jų skaičius vis tiek turi būti devyni. Geriausia vieta akvariumui – pietvakariai.
Nenusiminkite, jei atsitiktų taip, kad kuri nors žuvelė numirtų. Pagal kinų teiginius – mirusi žuvytė padėjo namų šeimininkams išvengti nelaimės.

4. Tripirštė varlė, laikanti burnoje vieną ar tris monetas– turto simbolis. Varlė turi stovėti veidu į namus, bet ne atvirkščiai. Kartais varlė gali būti be monetų, bet su praverta burna, kur galima būtu įstatyti tikrą monetą. Kuo daugiau ši varlė bus panaši į tikrą varlę, tuo geriau. Geriausia tripirštė varlė iš geltono metalo arba aukso. Labiausia tinkama vieta varlei – svetainė. Jos negalima statyti vonioje, virtuvėje ar miegamajame, nes miegamajame ji paprasčiausiai užmigs, virtuvėje jai per karšta, o vonioje prisigers In energijos, ir vietoj laukiamų turtų neš vien nuostolius. Svetainėje varlę pastatykite kairiajame kampe, nuo įėjimo.

5. Labai gera apsauginė priemonė namams – svogūnų, česnakų ir raudonųjų pipirų pynės, įvairios žolelės. Gera apsauginė priemonė – plūdė žuviai gaudyti, pakabinus matomoje vietoje prieš pagrindines duris. Jokia bloga energija neįeis į namus.

6. Pirmiausia apsaugos reikia namų durims ir langams. Kinai šiam tikslui naudoja dievus -apsaugininkus, kurie pakabinami abiejose durų pusėse. Kad atspindėtu įeinančią blogą energiją, prieš pagrindines duris statomos liūtų, dramblių, šunų, skraidančių drakonų statulos.

7. Namų duris nuo „slaptų strėlių“ galima apsaugoti pakabinus apvalų arba aštuonkampį veidrodį, kuris atspindėtų neigiamą energiją atgal neigiamos energijos šaltiniui (neigiamos energijos šaltinis veidrodyje turi atsispindėti visas pilnai).

8. Namų langus nuo „slaptų strėlių“ galima apsaugoti žaliuzių, užuolaidų, veidrodžių, vitražų, rifliuoto stiklo ar vazoninių gėlių pagalba.

9. Sėkmė ir materialinė gerovė pas jus ateina pro paradines duris, atsuktas (vidine puse) jums tinkama Gua kryptimi.
Gua skaičiuojama, sudedant gimimo metų du paskutinius skaičius. Jei gavote dviženklį skaičių, abu skaitmenis dar kartą sudėkite.
Vyrams gautą skaičių reikia atimti iš 10, o moterims prie gauto skaičiaus reikia pridėti 5
Jei vėl gavote dviženklį skaičių, skaitmenis sudėkite dar kartą.
Dabar jūs galite žinoti, kokiai grupei jūs priklausote: jei jūsų skaičius 1,3,4, 7, 9 – jūs priklausote rytinei grupei, o jei 2,5,6,8 – vakarų grupei.
Rytinės grupės žmonėms- rytų, pietryčių, pietų ir šiaurės yra geriausios Gua kryptys, o vakarinės grupės žmonėms – vakarai, šiaurės vakarai, šiaurės rytai, pietvakariai. 

Juk visi mes trokštame būti turtingais, nors tai ne kiekvienam lemta, tačiau, atlikę keletą Feng Shui ritualų, galite pabandyti pritraukti turtus, arba bent prisivilioti materialinę gerovę į savo namus, o taip pat ją išsaugoti. Tai neįvyks tuojau pat, bet pokyčių galite laukti maždaug po trijų mėnesių.