Katės misija

Sukūrė Dievas Žemę, apgyvendino… Pavargo ir atsigulė miegoti. Pabudo, pasirąžė, pažvelgė į savo triūso vaisius ir suprato, kad kažkas vyksta ne taip, – jis nesusitvarko. Ir pasikvietė Dievas Katę…

Skaityti toliau„Katės misija“

Ave, lietau

Vasaros diena. Žmonės bėga, skuba, nespėja, – žmonės užsiėmę savo reikalais. O oras jau juntamai kvepia ozonu, debesys uždengė kepinančią saulę. Ir  pratrūko lietus, savimi uždengė miestą, išvaikė žmones…

Skaityti toliau„Ave, lietau“

Ak, birželis!

Prisiminimai, kaip šiltas vėjas glosto odą ir kaip ją bučiuoja saulė.

Vėjas, susipainiojęs medžių lapijoje; lietus, kuris džiugina.

Stebuklingas nupjautos žolės kvapas ir krūvelė braškių lėkštėje.

Skaityti toliau„Ak, birželis!“

Odė miškui

Gamta mane sutinka su džiaugsmu, atvira ir galinga, draugiškai kviesdama pasibūti.

Manęs čia niekas nevertina, nenužvelgia, nesmerkia.

Man nereikia čia nuo nieko slėptis. Nenešioju čia kaukės, neturiu čia vardo… 

Skaityti toliau„Odė miškui“

Džiaugsmo mokslas

Ne tą dieną vadink laiminga, kuri atnešė tau ką nors malonaus, bet tą, kada atidavei žmonėms širdies šviesą. Tikėkite ne kur nors esančiu stebuklu, bet jumyse pačiame gyvenančia tyriausia širdies ugnimi.

Skaityti toliau„Džiaugsmo mokslas“

Kada suprasi?

Ar matei, kaip medžiai šlama vėjyje?  Ar matei, kaip tyliai brėkšta rytai? Ar pastebėjai, padange plaukiančius debesis?  Ar regėjai krentančias žvaigždes? Žmogau, kada tu pagaliau suprasi, kad visa tai dėl tavęs?

Skaityti toliau„Kada suprasi?“