Taip paprasta

Taip paprasta – būti dėkingu ir sakyti „ačiū“ už tai, kad jums užleido vietą, greit atsakė į laišką, sutiko su jumis papietauti; nes jeigu sąžiningai – niekas nieko jums neprivalo: nei tėvai, nei vaikai, nei kolegos, nei draugai.

Skaityti toliau„Taip paprasta“

Pokalbis

– Vėl tu kažkur prapuolei, – pasakė Ežiukas.

  • Pats tu prapuolei. Taigi kokie lietūs buvo!
  • Na ir kas? Aš tavęs laukiau arbatos! Būtum pasiėmęs skėtį ir atėjęs.

  • Pagalvok tik! – suurzgė Meškiukas.

Skaityti toliau„Pokalbis“

Garvežiukas

Visi garvežiai buvo kaip garvežiai, tik vienas – keistas. Jis visur vėluodavo. Ne kartą garvežiukas garbingai prisiekinėjo: niekada daugiau nesidairys į šalis. Tačiau kaskart nutikdavo tas pats. Keistu garvežiuku patikėjo paskutinį į kartą.

Skaityti toliau„Garvežiukas“

Fragmentai

Ramybė – kai netrukdo nereikalingos mintys. Kai nesijaudini, kad rytoj gali įvykti tai, ko nesinori. Kai nereikia eiti ten, kur nenori.  Kai tai, ką darai, – ir yra džiaugsmas. Kai supranti, kad pasaulis tiesiog yra, ir tu esi jo dalis. 

Skaityti toliau„Fragmentai“

Iš Van Gogo laiškų

Jo gyvenimas buvo kupinas ieškojimų, nerimo ir sumaišties. Nesėkmės ir neviltis, neapykanta sau jį stūmė į aklavietę ir beprotybę. Nesuprastas, nepripažintas publikos, pernelyg jautrus ir impulsyvus. Vienišas meno genijus, savo tragiško likimo kalvis.

Skaityti toliau„Iš Van Gogo laiškų“

Testamentas

Aštuoniasdešimtmetė senutė mėlynais plaukais sėdėjo pas notarą ir mosikavo kojomis.

  • Kokiu klausimu pas mus?
  • Testamentą surašyti.

  • Gerai.

  • Rašykite, – senutė įsitaisė patogiau kėdėje ir ėmė diktuoti.

Skaityti toliau„Testamentas“