Pavasariškas laiškas tau

Šis laiškas – kiekvienam, kuris pavargo nuo kasdienybės maratono, kurį slegia neatlikti darbai . Šis laiškas kiekvienam, kuris pasirengęs kaskart atrasti save iš naujo, kuris tiki, kad nesėkmė yra būtina sėkmės prielaida ir kuris nebijo nematyti kranto, jeigu nori atrasti naujus žemynus. Šis laiškas kiekvienam, kuris nori būti laimingas.

Skaityti toliau„Pavasariškas laiškas tau“

Sūnui

Ne, sūnau, tavęs niekas neatims. Žinok, jei skauda ar graudu – verkia ir berniukai, nieko gėdingo tame nėra. Ir niekas nesijuoks, kad tu kažko bijai. Myliu tave vienodai – ir kai elgiesi blogai, ir kai tu pavyzdingas. Atmink tai…

Skaityti toliau„Sūnui“

Apie meilę

Parke ant suoliuko sėdėjo jauna moteris ir verkė. Prie jos priėjo sena moteriškė ir paklausė:

  • Kodėl verkiate? Kažkas jums atsitiko?
  • Mano vyras manęs nemyli, – pro ašaras atsakė moteris ir ėmė šluostytis akis.

  • Kodėl jūs taip nusprendėte? – nustebusi paklausė senoji moteriškė.

  • Jis niekada man apie tai nekalbėjo, aš iš jo negirdėjau svarbiausiojo sakinio: „aš tave myliu“.

Skaityti toliau„Apie meilę“

Graži draugystė

Ši nuoširdi draugystė prasidėjo tada, kai močiutė daržinėje rado baltą katytę skirtingų spalvų akimis. Nuo tada jos abi visada buvo kartu, baltasis „talismanas“ visur ją lydėjo, sėdėdama šalia arba ant pečių. Apie jųdviejų ryšį sukurta foto istorija, kuri vėliau tapo knyga.

Skaityti toliau„Graži draugystė“

Vaikai – tai laimė

Skambinau sūnui – pasakyti, kad neužtruktų po pamokų. Neatsiliepė. Aprengiau mažąjį. Išėjom ieškoti, vaikščioti sveika. Skambinau vyresniajam į mobilų. Nepasiekiamas. Skambinau į namų telefoną. Nekėlė. Ir taip šešis kartus. Patyriau paniką…

Skaityti toliau„Vaikai – tai laimė“

Kėkšto darbas

Vis įkyresnis lietus, merkiantis jau nurudusią žolę, vis drąsesnis vėjas, įsimetantis medžiams į plaukus, prasiskverbiantis po praeivių drabužiais… Mūsų akis spalvomis kerėję medžių lapai šiugždėdami byra vienas po kito, vis labiau apnuogindami tikrąją viso to prasmę…

Skaityti toliau„Kėkšto darbas“

Tegu bus pakankamai

Sakoma, kad reikia vienos minutės, kad pastebėtum žmogų, valandos, kad jį įvertintum, dienos, kad jį pamiltum ir viso gyvenimo, kad jį pamirštum. Neseniai oro uoste netyčia išgirdau motinos ir dukters pokalbį. Kai paskelbė reisą, jos apsikabino ir atsisveikino…

Skaityti toliau„Tegu bus pakankamai“

Mano siela skuba

Mano Siela skuba. Man liko pernelyg mažai laiko. Jaučiuosi vaiku, kuris išlošė saldainių dėžutę: pirmuosius suvalgo su malonumu, bet kai lieka tik keletas – pradeda juos valgyti su malonumu ir mėgaudamasis.

Skaityti toliau„Mano siela skuba“