MEDITACIJA BESIBAIGIANT DIENAI

Pakaks šiai dienai… Nepersistenk, bičiuli, negalima mums pervargti – svarbiausias darbas ilgas; mums nevalia laimėti mirksnį, o prarasti dieną, eik pailsėti, kad rytoj nubustum kupinas jėgų ir sveiko ryžto, nebesuvaldomos aistros lošėjų genami lai plėšos tie, kurie dar neatrado, ką šioj žemėj veikti: šiandien, apsisvaiginę užnuodytu sėkmės vynu, jie stengias už visus labiausiai, o ryt į visa tai numos ranka;

Skaityti toliau„MEDITACIJA BESIBAIGIANT DIENAI“

Kvietimas švęsti rudenį

1. Šilumą sukuria ne saulė, bet Tavo širdis.

2. Rudens vakarai gražūs, bet Jie taps ypatingi – jeigu Tu rasi vietos kitiems.

3. Greitai nebus tiek daug saulės, bet lapų spalvos Tau kalbės ne prasčiau nei ji.

4. Išmok užkloti kitų nerimą, kaip lapai rudeninę žolę.

5. Ašaros gali būti ne tik liūdesio, bet ir lietaus, nebijok jų.

Skaityti toliau„Kvietimas švęsti rudenį“

Be pakuotės

Savo asmeninėje vienatvėje jūs galite susisiekti su pačiais giliausiais egzistenciniais gyvenimo, visatos ir visko, kas yra aplink, klausimais. Kas tu be savo gyvenimo istorijos? Ką tai reiškia, kai tu be pakuotės?

Skaityti toliau„Be pakuotės“

Visatos dėsniai

Visata veikia pagal savo principus, tai ypač pastebėjo E. Murphy, kurio dėsniai iki šiol visaip interpretuojami ir jau nieko bendra su juo neturi. Nors viskas skamba šiek tiek nerimtai, tačiau tame yra ir šiek tiek tiesos.   

Skaityti toliau„Visatos dėsniai“

Žirniai

Mergaitė atėjo į svečius pas močiutę. Liūdna jai buvo, vos ašaras tramdė. Sėdi ant taburetės prie lango tokia išblyškusi, liesutė, ir tyli. Ji nenorėjo močiutės jaudinti. O ir verkti negerai, negražu – reikia pakentėti.

Skaityti toliau„Žirniai“

Avilio mirtis

Ar iš ryto tai buvo, ar naktį – niekas neprisimena.
Tik vėjas atbėgo ir nuvertė avilį.
Į žolę tekėjo medus, paskendo jame žiogų smuikai,
O bitės buvo tylios kaip žmonės per laidotuves.
Niekas nebarė vėjo, niekas bičių nepaguodė; ir tekėjo
medus visą dieną.

Skaityti toliau„Avilio mirtis“

Gegužė

Per vieną naktį apsirengė medžiai. Gegužė tarsi iškvėpė ryškią naują žalumą. Pribėgsi prie lango – jau ne švelni aureolė, o iki horizonto ištemptos palapinės, atsiradusios, tarsi mostelėjus kažkieno burtų lazdele.

Skaityti toliau„Gegužė“