ATOSTOGOS

Atostogos – tai:

–          kas rytą pabusti nuo žuvėdrų klyksmo, praverti langą ir paskęsti paukščių sparnais plazdenančiame danguje. O gal išskristi kartu?… Didelė pagunda…:)

– aplink tvyrant deginančiam karščiui, gulėti ant žolės, žiūrėti į dangų, kol ima atrodyti, kad nuo virpančios kaitros dangaus skliautas tuoj tuoj išsilydys ir prasivers… Ir ims ant mūsų galvų kristi liepsnojančios žvaigždės… Gaudytume. Ir sudegtume. Galvoju – gražiai numirtume…:)

–          lietui lyjant įbristi į jūrą, ir kai nebeįmanoma atskirti jokių ribų, nes viskas – vanduo: puola bangomis iš gelmių, krinta liūtimi iš dangaus, kai nebėra jokių horizontų, žemynų, žmonių, kai viskas vienodai pilkos

spalvos, – staiga pajusti savo menkumą prieš gamtos stichiją… Ne, nesinorėtų pasaulinio tvano…:)

–          istorija alsuojančioj rūmų menėj klausytis fortepijono – Šumanas, del Faja, Geršvinas…Ir pajusti, kaip muzikos garsų pakylėta, siela apleidžia kūną ir pro pravirą langą išplazdena į vakaro dangų…Sugrįš. Kai tik nutils paskutinis muzikos akordas….

Paukščių čiulbėjimas, drugelių plazdenimas, lietaus lašai ant kiekvieno pušies spyglio, šilta jūros bangos glamonė, fantastiškos debesų formos bedugnėj žydrynėj, baltos smėlio smiltelės glostančios kojas… Pagaliau galima visa tai išgirsti, užuosti, pajusti, pastebėti… Nes niekur nereikia skubėti (neįtikėtina!). Ir svarbiausia – pagaliau turėti laiko susitikimui su savimi…

APIE VIENATVĘ


Kiek daug yra posakių apie vienatvę… Kažkodėl dažniausiai ji spalvinama tik niūriomis spalvomis.


„Kai nemyli nieko – tai vienišumas, kai myli visus – tai šventumas, kai myli tik save – tai vienatvė.“ (E.Malūkas) „Būti vienam, tai būti pasaulio pakraštyje.“ (Polis Eliuaras)



Vienatvė – tai laisvė, kuri kaip ledas pamažu aptraukia širdį… Vienatvė – tai sodas, kuriame kvapo neskleidžia nė vienas žiedas…


 „…vienatve tu mano ugnie juodoji


ar tu tik degini ar ir švieti…“ (Just.Marcinkevičius)


Bet juk ir joje yra gero…


Štai keli posakiai:


„Vienatvė, lyg geras džiazas, užaugina sparnus…“


„Stipriausi būna vienatvę prisijaukinę žmonės. Kaip tie vieniši medžiai vidury lauko. Išdidūs ir gražūs, nes gyvena ne kieno nors šešėlyje ar užuovėjoje, kurią baisu būtų prarasti. Tačiau pavojinga įsimylėti savo vienatvę taip, kad nebenorėtum iš jos išlįsti. Kaip sraigė iš savo kiauto…“


„Iš vienatvės, kurioje jaučiasi vienišas, žmogus mėgina pasprukti. Iš vienatvės, kurioje vienišas nesijaučia, žmogus pasprukti nemėgina…“


Ir keli sakiniai iš interneto:


Vienatvė – kaip geras draugas, nors ir išsiskiri, žinai, kad bet kada vėl pas tave sugrįš…


Vienatvė skaudina tave ne ką daugiau, negu tavo antroji pusė…


Vienatvė varo į depresiją, bet tą gali padaryti ir tavo gyvenimo meilė…


Vienatvei visada su tavimi bus gera, ji niekada tau nepasakys, kad su


tavimi ji negali būti savimi…


Vienatvė su tavimi nemanipuliuos ir nesinaudos tavo gerumu…


Vienatvei nesvarbūs pinigai…


Vienatvė supranta, kad tau sunku, ji bet kada pasitrauks iš tavo gyvenimo, kai ateis laikas…


Kai išsiskiri su vienatve – tave apima ne liūdesys, o džiaugsmas…


Su vienatve gali džiaugtis mažais gyvenimo malonumais ne ką mažiau, nei su antrąja puse…


Jei matai krentančią žvaigždę, tai yra mažytė šventė tau ir ji netaps blogesnė jei busi viena (vienas)…


Vienatvė ištikima, tau nereikia bijoti, kad ji tavęs nebemylės…


Klausimas: ar vienatvėje reikia liūdėti? Galbūt tai yra tai, ką reikia švęsti?

Kirmėlytės

kirmėlėDaug kam kirminas – nieko malonaus, daug kas jų nemėgsta ir nenori nieko apie juos girdėti, ar juos matyti. Tuo labiau, kad dauguma kirminų ir jų vikšrai yra tikri sodo ir daržo kenkėjai. Tačiau tai tik mūsų pačių nusistatymai. Gamta – didelis stebuklas, kiekvienas gamtos tvarinys yra savaip gražus, įdomus ir ypatingas, kiekvienam jų pasaulyje skirtas savitas gyvenimo būdas ir vaidmuo. Lygiai taip pat yra graži ir kirmėlytė.

Klausydamiesi linksmos muzikos, pažiūrėkime kokie įdomūs ir spalvingi šie padarėliai.

 

PPS iš ispanų tinklapio milepowerpoints.com

Prisegtukas: orugas.pps

Sniego rožės

sniego rožėBotaninis augalo pavadinimas: Kaukazinis čėras (Helleborus caucasicus). Liaudiški pavadinimai: moroznikas (rus.), sniego rožė (vok.) Kaukazinis čėras – tai daugiametis visžalis 25-50 cm aukščio žolinis augalas. Antžeminė augalo dalis iš stambių, tamsiai žalios spalvos lapų. Ant ilgo žiedynkočio būna 1-2 žiedai. Iš išorės žiedai atrodo gelsvi, su tamsiomis gyslelėmis, viduje – raudoni, šviesiai rudi, geltoni. Visos augalo dalys labai nuodingos! Graikų kalboje elao reiškia žudyti, o bora – nuodas. Kaukazinis čėras paplitęs Šiaurės Kaukaze, Gruzijoje, Turkijoje, Graikijoje – auga natūraliai gamtoje. Augalas auginamas ir dekoratyvinėje sodininkystėje. Pasaulyje žinomos iš viso apie 25 rūšys. Lietuvoje auginamos 3 rūšys: dvokiantysis, baltažiedis ir žaliažiedis čėras. Kadangi augalas labai nuodingas, čėro preparatai medicinoje gydymo tikslams nevartojami. Tačiau augalas – tikrai gražus, dekoratyvus, pritraukiantis dėmesį.

 

Muzika: lengva

Skaidrių rodymas automatinis

PPS iš rumunų tinklapio power-point.ro

Prisegtukas: Florile de spanz.pps

Vincentas Van Gogas

VanGogh_Kavine_naktiVincentas van Gogas (1853-1890) – olandų tapytojas, šiuolaikinės, moderniosios tapybos pradininkas. Van Gogui teko ilgas vargingas gyvenimas, kurį jis stengėsi praskaidrinti savo paveikslais. Pradžioje tamsiomis spalvomis tapė skurdaus valstiečių gyvenimo vaizdus. Vėliau, gyvendamas Prancūzijoje, jis surado naują stilių. Spalvos pasodrėjo, nušvito.

Van Gogas labai mėgo tapyti taškeliais ir grynos spalvos brūkšneliais.

Kartą, susiginčijęs su Gogenu, Van Gogas, ištiktas nervinio priepuolio, nusipjovė ausį. Pamišimo priepuoliai Vincentui kartojosi, jis buvo paguldytas į ligoninę. Nepaisydamas ligos, karštligiškai vieną po kito tapė paveikslus, kurių neramus potėpis ir ryškios spalvos padarė jį ekspresionizmo pirmtaku.

1890m. liepą van Gogas mėgino nusižudyti (paleido sau į krūtinę kulką) ir netrukus mirė.

Manoma, kad van Gogas nutapė daugiau kaip 1000 drobių, jo kūriniai pasklidę po visą pasaulį.

Fone skamba puiki van Gogui skirta daina: „Vincent „

PPS automatinis, žiūrėdami paveikslus, matysite ir dainos teksto vertimą.

 

PPS autorius nežinomas.

Prisegtukas: VincentVan-Gogh.pps

Australijos gėlės

Pincushion_hakeaApie 85 procentai visų Australijos augalų rūšių nesutinkama jokioje kitoje pasaulio dalyje (tai vadinami endemikai – augalai, augantys tik toje šalyje). Australijoje yra 3 pagrindinės gamtinės zonos: drėgnieji atogražų miškai, savanos, dykumos ir pusdykumės. Sausi krūmynai ir dykumos užima daugiau kaip pusę Australijos teritorijos, tačiau visiškai be gyvybės dykumų nedaug. Po gausių liūčių sužaliuoja efemeriniai (trumpos vegetacijos) augalai – jie sudygsta, sužaliuoja, subrandina sėklas labai greit, o per sausras nunyksta. Atogrąžų miškuose medžių šakas apsiviję daugybė visokiausių vijoklių, auga didžiuliai mediniai paparčiai. Australijoje auga daugiau kaip 600 orchidėjų rūšių, 500 rūšių akacijų, palmės, bambukai, eukaliptai (koalų maistas).

 

Klausydamiesi indėniškos fleitos melodijos, pasigrožėkime egzotiškomis Australijos gėlėmis.

PPS rodymas automatinis, autorius nežinomas.

Prisegtukas: Australija_geles.pps

Džonas Lenonas: „Imagine“

imagine„Gyvenimas yra tai, kas vyksta, kol jūs esate užsiėmęs kitais darbais.“ (Džonas Lenonas)

Džonas Lenonas (John Lennon, 1940-1980) – vienas iš keturių grupės „The Beatles“ narių, dar žinomas kaip gitaristas, dainų kūrėjas, poetas, vokalistas, humoristas, politikos aktivistas, aktorius. Džono Lenono daina „Imagine“ visiems iki skausmo pažįstama. Tiesiog dar kartą ją prisiminkime ir paklausykime žiūrėdami gražias menines nuotraukas. Galima padainuoti kartu, kadangi prie skaidrių rašomi dainos žodžiai. Malonaus žiūrėjimo ir klausymo.

Skaidrių rodymas automatinis.

 

PPS autorius nežinomas.

Prisegtukas: JOHN_LENNON.pps

Gražios nuotraukos

Selina de Mayer_Lost_in_oceanSelina De Maeyer – 23 metų fotografė iš Belgijos. Jos kūryba neatitinka bendrųjų tendencijų, kurias diktuoja fotografija mados industrijoje. Prisistatydama interneto tinklapiuose ji sako: „Mėgstu dirbti ieškodama savo pasaulio. Mano pasaulis balansuoja tarp silpnumo ir stiprumo. Nenoriu, kad tai būtų tik mano požiūris. Aš noriu, kad kiekvienas, žiūrėdamas mano nuotraukas, jaustų unikalų jausmą, kiekvienas matytų kitaip…Tikiuosi, kad dirbu vis geriau ir geriau ir kad jums tai patinka…:)“

Klausydamiesi Helmut Zacharias „Beat of The Night“, pasižiūrėkime šios jaunos fotografės nuotraukų. Skaidrių rodymas – automatinis.

PPS iš prancūzų tinklapio ppsmania.net

Prisegtukas: SELINA_DE_MAEYER_PHOTOGRAPHER.pps

Medūzos

medūzaMedūzos laikomos vienu gražiausių gyvūnų. Tačiau baiminasi, kad gausiai besiveisiančios medūzos užplūs vandenis. Medūzų ne tik sparčiai daugėja (pastaraisiais metais jų padaugėjo ir Baltijoje, aptinkama ir prie Lietuvos krantų), jos didėja ir užima naujus plotus. Jų yra įvairių dydžių, kai kurios ne didesnės už žiedą, kitos išauga iki krepšinio kamuolio dydžio. Pačios didžiausios užauga net iki 30 kilogramų. Šie gyvūnai turi daugybę susipynusių čiuptuvėlių, o juose – nuodų, kuriais per milijoninę sekundės dalį nužudo grobį. 98 procentus kūno sudaro vanduo, jį gaubia ląstelių sluoksnis – gyvūno oda. Medūzos neturi nei kaulų, nei vidaus organų. Dėl to jos atrodo tarsi drebučiai. Daugelio rūšių medūzos yra permatomos, kai kurios ryškiai raudonos. Nors jos labai gražios, tačiau gali būti nuodingos. Medūzos pavojingos ir žmonėms. Pačios nuodingiausios gyvena prie Australijos krantų. Geriau su jomis nesusidurti, bet pasižiūrėti – gražu.

 

Rami muzika ir gražūs vaizdai – ko daugiau reikia…:)

Skaidrių rodymas automatinis.

PPS iš rumunų tinklapio power-point.ro

Prisegtukas: Meduze.pps

Ei, Žmogau…

žmogusEi, žmogau, ar tu žengsi per šį apsnigtą tiltą

Kol dar neužtemdė anapus langų,

Per tylą, kaip ateitį vakar išburtą

Ir jau apsireiškusią taip nelaiku?

 

Ei, žmogau, tu šnabždi, ar šauki šitaip tyliai?

Ar keiki praleistas su savim minutes?

Ei, žmogau, tu tik numirei ar pasiklydai?

Ar netyčia gimei? O jei dar ne – aš palauksiu tavęs.

(Andrius Kaniava)