DANGAU…

Dangau, aš visad su Tavim,

Nežybčiok taip liūdnai už mano lango,

Nenuplukdyk mėnulio vandenin,
Kur aukso žvaigždės lyg žuvelės nardo.

Dangau dangau, būk geras ir skaistus
Ir nešk gerus sapnus geriems žmonėms į žemę,
O jeigu ne, galbūt nuplaus lietus

Visas naktis, kai buvo mums negera. Dangau dangau, ar ten kas nors yra?
Už šydo debesų ar mato, girdi?
Kai beldžiam į Tave, Dangau, malda,
O gal – tik viens kitam delnais į širdį.

Aistė Meidutė (Utena)

Sibiras

SibirasDaugumai lietuvių Sibiras asocijuojasi su tremtimi. Tačiau keliaujantiems – visų pirma tai nuostabaus grožio gamta. Sibiras – Rusijos regionas, užimantis didelę teritoriją šalies rytuose ir šiaurėje, jis tęsiasi nuo Uralo kalnų iki Ramiojo vandenyno pakrančių. Sibiras – tai Altajaus kalnai su snieguotomis viršūnėmis ir priekalnių pievų margumu. Tai didžiosios upės – Lena, Obė, Jenisiejus. Tai Krasnojarsko taigoje „Stolby“pavadintas gamtos draustinis su laukinės gamtos grožiu ir draustinį išgarsinusiomis uolomis. Tai Kamčiatka, su aktyviais ugnikalniais, geizeriais, snieguotom kalnų viršūnėm, kriokliais, meškomis ir lašišomis – įspūdingos laukinės gamtos kraštas, neturintis analogų pasaulyje. Tai didžiausias ir giliausias pasaulio ežeras Baikalas, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, laikomas švariausiu pasaulyje, jame yra penktadalis visos planetos gėlo vandens atsargų.

Skambant muzikai, pasižiūrėkime keletą Sibiro gamtos vaizdų.

 

PPS iš ispanų tinklapio milespowerponts.com

Prisegtukas: siberia.pps

RANKOS IR PIRŠTINĖS

(tikra ir aktuali istorija)

„Buvo sausis. O vargingai gyvenanti moteris neturėjo pirštinių. Per pūgą ji traukė pasitikti iš mokyklos grįžtančių vaikų. Sustojusi papūsdavo rankas, kad nepatekėtų panagės, ir ėjo toliau. Ašaros pačios biro iš akių. Moteriai buvo gaila savęs ir skurdui pasmerkto gyvenimo, kai sau neatlieka nė kelių litų pirštinėms.

Nubraukė ašaras sugrubusiais pirštais. Ir staiga tarsi praregėjo. Kam verkti dėl pirštinių? Geriau džiaugtis, kad dar turi rankas! Kitą rytą, palydėjusi vaikus į mokyklą, užsuko pas neįgalią kaimynę ir lyg mažas vaikas pasigyrė: „Aš turiu dvi sveikas rankas!“

Ir rankos ėmėsi darbo: prinešė senutei vandens ir malkų, užkūrė krosnį, išvirė valgio. Kaimynė ištraukė iš spintos naujutėlaites avies vilnos pirštines ir tarė: „Čia tavo rankoms. Numezgiau, kol buvau sveikesnė.“

„Išmokyk ir mane megzti“, – paprašė jaunoji moteris, neturėjusi gerų tėvų, kurie ją mokytų darbo. Kaimynė ištraukė kelis stipriai susuktus siūlų kamuolius, seniai darbo mačiusius virbalus ir ėmė mokyti savo talkininkę megzti. Imli mokinė greitai perprato mokslą. Nuo to karto niekuomet nešalo nei jos, nei jos vaikų rankos.“

 

(iš spaudos, R.Musneckienės rašinio fragmentas)

P.S. Toliau rašoma, kad po kiek laiko moteris, suvokusi tiesą apie savo rankas, tapo verslininke ir išsikėlė gyventi į miestą.

Gal tikrai neturėtume dejuoti ir skųstis gyvenimu, jei turime sveikas rankas…

JONINIŲ NAKTĮ

Devyni kupolės žolynai

Ateitį spės laumės lūpomis

Prie laužo Joninių naktį,

Dūmais pakvipusią.

Oi, kupole, kupolėle, Kupolylia trumpiausią naktelę…

Margaspalviai Joninių vainikai

Galvą apjuos vasaros žolynais –

Visatos ratu nuo raganos kėslų,

Nuo piktos akies nužiūrėjimo…

 

Oi, kupole, kupolėle,

Kupolylia šviesią naktelę…

 

 

Vidurnaktį nusiprausę rasa,

Ieškosim paparčio žiedo

Gyvybės vandens prisisėmę

Iš tamsžalių miško šaltinių.

 

Oi, kupole, kupolėle,

Kupolylia laimės naktelę…

 

(P.R.Liubartaitė)

 

Bengalų katės

bengalų katėBengalijos katės yra palyginti nauja hibridinė veislė. Ji išvesta sukryžminus naminę katę ir Azijos Leopardinę katę (bengalensis – iš to ir kilęs pavadinimas). Jos turi laukinės išvaizdos savybių: didelės dėmės, šviesus pilvas, dryžuotos priekinės kojos. Bengalų katės švelnaus naminių kačių temperamento, jei tai yra trečioji ar ketvirtoji karta nuo pradinio kryžminimo. Kai kurie šios rūšies atstovai nėra meilūs, dievina nepriklausomumą, meilikauja tik kai patys to nori. Bet yra ir labai meilių, kurie rytais glaustosi ir murkia, mėgsta glostymą. Bengalai labai judrūs, mėgsta žaisti, karstytis kuo aukščiau, mėgsta vandenį. Tai tiesiog nuostabūs gyvūnai judrumą mėgstantiems žmonėms.

Lietuvoj ši veislė dar reta. Norint įsigyti tokį katinėlį, tektų sumokėti nemažą sumą.

Paklausykime muzikos ir susipažinkime su šiais mielais gyvūnėliais.

PPS iš rumunų tinklapio power-point.ro

Prisegtukas: BENGAL CATS.pps

Maistas – vaistas

vaisiai darzovesKad maistiniai augalai turi gydomųjų savybių, žinoma seniai.

Senovės graikų gydytojas Hipokratas kažkada sakė, kad maistas, kurį valgome, turi prilygti vaistams.

Visi maistiniai augalai vienaip ar kitaip reikalingi žmogaus organizmui, o daugelis jų tinkamai panaudoti padeda ir negaluojant.

Iš tinkamai parinktų augalų, žmogaus organizmas gali gauti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų.

Daugelis patikimų stebėjimų rodo, kad ten, kur daugiausia maitinamasi įvairiu augaliniu maistu, žmonės serga rečiau ir ilgiau gyvena.

Mėgaukitės vaisiais, daržovėmis ir būkite sveiki!

 

PPS autorius:Lina Krencienė.

Prisegtukas: maistas_vaistas.pps

MOTERIMS

Tai turi būti kiekvienos moters rytinė ir vakarinė mantra!

„Aš – Begaliniai Gera,
Fenomenaliai Protinga,
Velniškai Patraukli,
Dieviškai Graži,
Ultra madingai Skoninga,
Didžiausio Darbingumo,
Neribotai Atsakinga,
Išskirtinai Padori,
Krištolinio Sąžiningumo,Beprecedentinio Talentingumo,
Ne pagal amžių Išsilavinusi,
Super Dosni,
Neįtikėtinai Perspektyvi…
Be atodairos Mylinti,
Legendinės jėgos,
Fantastiškai Optimistinė,
Idealiai Sudėtinga,
Kraštutinai Inteligentiška,
Pasakiškai Aktyvi,
Nesuvokiamai Jautri,
Nenuginčijamai Pozityvi,
ir Neapsakomai Kukli“

Sakoma, jei nuolat apie kažką mąstai arba nuolat kažką kartoji, anksčiau ar vėliau ima ir išsipildo. Taigi programuokimės ateitį…:)

Be to, juk dažniau save kritikuojam, o ne giriam. Negailėkim gerų žodžių sau!

Numerologija

numerologijaJau senovėje žmonės pastebėjo, kad gimimo dienos skaičiai lemia žmogaus charakterį, pomėgius, intelekto savybes. Šiais laikais šią sritį tyrinėja „numerologijos“ mokslas. Tai teorija, teigianti, kad skaičiai, su kuriais žmogus susiduria gyvenime, vienaip ar kitaip veikia jo gyvenimą. Numerologija atskleidžia žmogaus charakterio savybes, leidžia pažvelgti į save iš šalies.

Japonų numerologijos žinovai tikina, jog mėnesio diena, kurią ateiname į šį pasaulį, mūsų charakteriui, gabumams, apskritai likimui turi kur kas didesnės reikšmės, nei gimimo mėnuo ar metai. Peržvelkite japonų horoskopą ir sužinosite, kokie esate iš tikrųjų. Tikėti nebūtina, bet galbūt yra dalelė tiesos…:)

 

PPS autorius: Irena B.

Prisegtukas: Numerologija.pps

Rundalė

Rundalė pilisRundalės pilis – žymiausia ir gražiausia Latvijos pilis, buvusi Kuržemės hercogo E. J. Birono vasaros rezidencija. Baroko stiliaus pilies ansamblis pastatytas apie 1736–1766 m. pagal italų architekto F. B. Rastrelli projektą. Labiausiai pilis buvo nusiaubta po I Pasaulinio karo.Dabar vykdoma sisteminga ir kryptinga pilies ansamblio restauracija. Rundalės rūmų grožybės – tai baroko stiliaus įvairios paskirties kambariai ir salės su įvairiais to meto eksponatais. Vienos gražiausių yra paauksuota ir pokylių salės. Visame rūmų komplekse tikrai vertas pažiūrėti – rūmų sodas (prancūziškas parkas), kuriame medžiai ir krūmai sudaro labirintus bei labai savotišką sodo teatrą. Gražu įvairiais metų laikais – ir kai žydi tulpės, ir kai rožės… Pilies pašonėje yra tvenkiniai, prie kurių prisėdus galima gėrėtis pilies vaizdu. Rundalės pilis lengvai pasiekiama, važiuojant nuo Šiaulių pro Joniškį link Bauskės (nuo Šiaulių apie 80km).

Skambant gerai muzikai, pasižiūrėkime pilies ir parko vaizdų.

 

PPS iš prancūzų tinklapio ppsmania.net

Prisegtukas: Chateau_de_Rundale.pps

LEGENDA APIE PAUKŠTĮ

„Yra legenda apie paukštį, kuris gieda tiktai vieną vienintelį kartą

gyvenime, bet daug gražiau nei kas kitas šioje žemėje.
Palikęs lizdą jis leidžiasi ieškoti erškėčių krūmo ir neturi ramybės tol, kol suranda. Tada pragysta tarp dygių šakų ir, spausdamasis krūtine prie ilgiausio, aštriausio spyglio, persiveria širdį. Mirties valandą, užmiršęs viską, jis gieda taip, kad jam neprilygsta nei vieversys, nei lakštingala.
Nepaprasta jo giesmė, vienintelė gyvenime, ir už ją atiduodama gyvybė. Tačiau visas pasaulis klausosi nuščiuvęs, ir Dievas šypso danguje.
Nes tai, kas geriausia, atitenka per didžiausias kančias…Bent taip sako legenda.

Paukštis erškėčio perverta krūtine paklūsta nesikeičiančiam gamtos dėsniui, jis nežino, kas jį traukia pulti ant spyglio ir numirti giedant. Tą akimirką, kai spyglys perveria širdį, jis nežino, kad mirs: jis gieda ir gieda, kol balsas bejėgiškai nutyla.
Bet mes, kai puolam krūtine ant erškėčių, mes žinom. Suprantam. Ir vistiek puolam. Vistiek.“
(Colleen McCullough „Erškėčių paukščiai“)