Prisiglaudei…

 

Prisiglaudei žodžiu,
Jis tarsi tvarstis
Ant mano sužeistos širdies.
Kol šiaurūs vėjai kūną varstė
Ir smigo strėlės praeities,
Aš gyvenau tarsi keleivė
Save pametusi laike

Kuriam manos kelionės kreivė
Tik dar viena… tik dar viena
Tokia, kaip daugelio likimų
Gal ir visai nepanašių,
Tik laikas ėmė ir užkimo
Pavargęs nuo tuščių vilčių.
Rasoms iškritus ant ražienų,
Suvilgius rytmečio kerus,
Prisiglaudžiau tarsi prie sienos
Pajutusi tvirtus pečius.
Ir vėl gyvenimas pražydo
Melsvų rugiagėlių spalva
Na, pasakyk, kad nesuklydo
Diena į laimę vesdama.

Eglė Miliuśytė-Brazdžiūnė

 

Neįtikėtina

Neįtikėtina, ką vienas saulės spindulėlis gali padaryti su žmogaus siela.

O gėlės žiedas? O švelnus prisilietimas? Geras žodis?

Tai – lyg balzamas.

Sielai…
 

Dovanokime

dovanokime

Norėdami perskaityti tekstą, spauskite ant paveikslėlio.

Tavo laikas

 

Kai už langų ir sieloje rudenėja, daugiau laiko skiri apmąstymams apie gyvenimą, jo tėkmę, prasmę…

Apie ką mąstai, kai gęsta vakaras?

 

Adaptavo Violetta

Prisegtukas: Laikas.ppt

Praradimas

 Palik už durų tylą,
spengiančią minty,
numesk beprasmę dieną
šalnai rudeninei,
bičiuliui
tarki ne SUDIE, sakyk –
IKI,
už sėkmę kelki taurę balto karšto vyno …

 

Ir gims diena, vaivorykštės
margom spalvom nuspalvinusi
valandą
ir tavo žingsnį.
Padangėj gervės
suplasnos ir uždainuos ­–
SUGRĮŠIM MES,
TIK METŲ NIEKAM NEGRĄŽINSIM …

 Irena Nagulevičienė

 

Tik Tu

 

Ištark tiems, kuriuos myli: „Noriu, kad sužinotum, koks esi man svarbus.
Tu turi galią mane kurti, jei nori. Lik, tu gali sutrupinti
sieną, už kurios pasislėpęs iš baimės.
Tik tu gali matyti mano tikrąjį veidą, nepridengtą kaukės.
Tik tu gali mane išvaduoti iš mano šešėlių pasaulio, kurį aitrina baimė, sutrikimas, vienatvė.
Žinau, kad tau nebus tai lengva.
Kartais mane ima kamuoti mintis, jog esu bevertis. Todėl
apsistatau neįveikiamomis sienomis. Ir kuo labiau tu artėji
prie manęs, tuo labiau galbūt aš elgiuosi lyg aklas.
Suprask: aš tiesiog priešinuosi tam, ko man iš tiesų labiausiai reikia. Tačiau man sakė, kad meilė yra stipresnė už bet kokią
kliūtį, ir į tai sudėta visa mano viltis.
Tad sugriauk šias sienas savo stipriomis ir švelniomis rankomis, nes manyje yra kai kas vaikiško ir labai jautraus, o tai negali tarpti apsitvėrus sienomis. Todėl nedelsk. Man reikia tavęs.“

BRUNO FERRERO