Autorius: <span>vlabala</span>

Autorius: vlabala

Ieškant Vasaros

Sutiko ji pasidabinusi mėlio ir sidabro spalvų mišinio dekoracijomis, ramiai liūliuojanti, blykčiojanti, vasariškai kvapni… Saulutė meiliai kedeno mūsų kailiukus, bangos juos vėsino… Keliavome ir keliavome Jūrmalos pajūriu… susitikti su vasara, o ji, klastūnė, šypsojosi pasislėpusi už sirpios, ryškiai raudonos,  didelės braškės, kuri laukė mūsų… namuose… Ech, Va-sa-ra!..

Ar daug… (tąsa)

Mažėja pilkos spalvos… Sėdu prie kompiuterio… (Atostogos!!! Pagaliau jam galiu skirti daugėliau laiko!)… Peržiūriu paštą. Nieko. Skubu į ,,Toną“. Čia man gera. Daug erdvės sielai. Sudomina skaidrės (niekada jų nesu žiūrėjusi)… Žiūriu, klausau… Šypsausi… Ach šiandien kolegei išleistuvės! Kaip tik jai ,,Virtuvinės mintys“… Skaitau dar kartą ir dar… Būtinai nusiųsiu… Jau girdžiu jos juoką ir šmaikštų komentarą… Bus patenkinta… Man irgi smagu… Gal nuo gėlių spalvų pilkame dangaus fone, gal nuo skaidrių, gal kad mintys apie kitą žmogų suteikė rytui prasmę…

Ar daug žmogui reikia?

Matyt, lijo… Pramerkusi akis girdžiu: papsi ant skardinės palangės… Pilkšvai mėlynas dangus… Neką žadantis sekmadienio rytas… Nuotaika neaiški, pilka…Skubu atsinešti laikraščių… Rašo apie alaus barelius, apie posėdžius… apie išvyką į Jūrmalą visiems… (Bet ką ten veiksi, kai taip papsi…)  Pakvimpa kava. Jos aromatu apgaubta einu į balkoną (specialiai jo nestiklinu – tai mano sodas, bet ne kolektyvinis, jame lankosi tik ,,Mergvakario“ narės; tai ir daržas, fazenda – daug daug gėlių… vienintelis toks spalvingas visame penkiaaukštyje)… Jau geriau… Mažėja pilkos spalvos… Sėdu prie kompiuterio… (Atostogos!!! Pagaliau jam galiu skirti daugėliau laiko!)… Peržiūriu paštą. Nieko. Skubu į ,,Toną“. Čia man gera. Daug erdvės sielai. Sudomina skaidrės (niekada jų nesu žiūrėjusi)… Žiūriu, klausau… Šypsausi… Ach šiandien kolegei išleistuvės! Kaip tik jai ,,Virtuvinės mintys“… Skaitau dar kartą ir dar… Būtinai nusiųsiu… Jau girdžiu jos juoką ir šmaikštų komentarą… Bus patenkinta… Man irgi smagu… Gal nuo gėlių spalvų pilkame dangaus fone, gal nuo skaidrių, gal kad mintys apie kitą žmogų suteikė rytui prasmę…

– – –

Šalia

Bokštas šalia bažnyčios… Naujiena… O joje niūru, slogu… Gal žmonių sopuliai negali išsiveržti, kad bokštas šalia?..

Bandymai

Vasara kaip miško uoga: vieniems pavyksta savąją surast, kitiems ne…

Baltuma

,, …žiedų varške šakos obelų pražyla“ – ,,Anykščių šilelio“  epizodėlyje baltumos jūra, baltoji jūra tarp dangaus ir žemės!..  O į langus skrenda šiųmečių slyvaičių vėjo plaikstomi nuometai!..

— kad širdy tiek balto baltumo…

Nereikalingi?

Sakoma: tuštumos nebūna, o jei ji atsirado, tuoj pat bus užpildyta… Šįryt sužinojau, kad už neveiklumą mane išmetė iš Moodle… Ką gi… visai atsitiktinai susiradau šią svetainę… Džiaugiuosi, kad tapau jos nare… Aišku, aktyvi čia negalėsiu būti… Bet nenorėčiau, kad išmestų… Juk reikia ir pasiklausančių, pasiskaitančių… tokių nemadingų nešnekučių… Jie ne vampyrai… tiesiog TOKIE…