Žurnalai

Mokslininkas ir žvejys

valtininkas-ir-mokslininkasVienas iškiliausių universiteto profesorių, visame pasaulyje žymus Nobelio premijos kandidatas vaikštinėjo jūros pakrante.

Paprašė žvejo, kad paplukdytų jį savo valtele. Geras žmogus sutiko. Nutolus nuo kranto, mokslininkas ėmė jį klausinėti:
- Ar išmanai istorijos mokslą?
- Ne.
- Gaila, praradai ketvirtadalį savo gyvenimo. O gal ką nutuoki apie astronomiją?
- Ne.
- Tada būsi praradęs du kervirtadalius gyvenimo. Ar esi susipažinęs su filosofija?
- Ne.
- Apmaudu, nes netekai trijų ketvirtadalių gyvenimo.

O kaip su jausmu?

o kaip su emocijaO kaip su emocija?

Ta, kurią nuolat stengiamės išgyventi, susikurti? Kad ir dirbtinai...

Ieškom jos filmuose, knygose, aukščiausios klasės restoranų meniu...

Kaip su ta emocija, kurią labai trokštame pajusti, bet iš tiesų jaučiame tik tuštumą?

Tada bandome tą tuštumą, anot psichologų, užpildyti visu kuo tik įmanoma:

Mūsų moterys

Moterys, mielosios moterys:

mamos, seserys, žmonos ar dukros

ir tos , kur kely prasilenkiam,

ir tos, kur gal būt, bus dar sutiktos...


Jūs kuklios, kaip uogos šermukšnio,

kaip pavasario šilto atodūsiai,

širdžių šiluma ledą tirpdančios,

audžiat taką sparnuotoms svajonėms...


Kartais einat prieš didelį vėją,

Viskas yra dovana

Motina TeresėEileen Egan, 30 metų dirbusi kartu su Motina Terese, taip aprašo savo patirtį:

Kartą, kai kalbėjomės apie visą aibę iškilusių problemų, Motina Teresė man tarė: „Viskas yra problema. Kodėl to nepavadinti DOVANA?“

Nuo tada pakeitėme savo žodyną. Netrukus teko skristi iš Vankuverio į Niujorką. Dideliam savo nepasitenkinimui sužinojau, kad skrydis atidėtas ir turėsime ilgai laukti. Nuėjau pranešti Motinai apie šią problemą. Eidama prisiminiau jos pastabą ir tariau: „Motina, noriu jums pasakyti apie vieną DOVANĄ. Turėsime čia laukti keturias valandas ir į vienuolyną nenuvyksime iki vėlaus vakaro.“ Motina Teresė oro uoste tuoj pat ėmė skaityti savo mėgstamą meditacijų knygą.

Puslapiai

Susiję įrašai