Kuo pasišviesime

Nuo realybės nepasislėpsi – į mūsų namus ir sielas žengia ruduo, tamsa ir šaltis. Ilgam ir nespalvotam sezonui. Kurį laiką dar stengiamės to nepastebėti, bet į sielą įsivagia nerimas, dureles į mūsų vidų suranda tamsa. Nors jau turime patirties – taip jau buvo pernai, taip esti kasmet…

Skaityti toliau„Kuo pasišviesime“

Katės misija

Sukūrė Dievas Žemę, apgyvendino… Pavargo ir atsigulė miegoti. Pabudo, pasirąžė, pažvelgė į savo triūso vaisius ir suprato, kad kažkas vyksta ne taip, – jis nesusitvarko. Ir pasikvietė Dievas Katę…

Skaityti toliau„Katės misija“

Ave, lietau

Vasaros diena. Žmonės bėga, skuba, nespėja, – žmonės užsiėmę savo reikalais. O oras jau juntamai kvepia ozonu, debesys uždengė kepinančią saulę. Ir  pratrūko lietus, savimi uždengė miestą, išvaikė žmones…

Skaityti toliau„Ave, lietau“

Ak, birželis!

Prisiminimai, kaip šiltas vėjas glosto odą ir kaip ją bučiuoja saulė.

Vėjas, susipainiojęs medžių lapijoje; lietus, kuris džiugina.

Stebuklingas nupjautos žolės kvapas ir krūvelė braškių lėkštėje.

Skaityti toliau„Ak, birželis!“

Odė miškui

Gamta mane sutinka su džiaugsmu, atvira ir galinga, draugiškai kviesdama pasibūti.

Manęs čia niekas nevertina, nenužvelgia, nesmerkia.

Man nereikia čia nuo nieko slėptis. Nenešioju čia kaukės, neturiu čia vardo… 

Skaityti toliau„Odė miškui“

Gegužė

Per vieną naktį apsirengė medžiai. Gegužė tarsi iškvėpė ryškią naują žalumą. Pribėgsi prie lango – jau ne švelni aureolė, o iki horizonto ištemptos palapinės, atsiradusios, tarsi mostelėjus kažkieno burtų lazdele.

Skaityti toliau„Gegužė“