Spalis – jis toks

Spalis tave žadina lapų kritimu. Dar tebesapnuodamas girdi, kaip krinta lapai. Ir paskui visą dieną nori sulaikyti tą auksinę šviesą, tą ypatingą tylą. Jo dangus – tai tavo akys, jo spalvos – tavo mintys, o jo tyla – tavo širdis.

Skaityti toliau„Spalis – jis toks“

Kaštonų bliuzas

Man visuomet dingojosi, kad aplink medį byrantys kaštonai – dangaus rašomo bliuzo natos, kurias be klaidų vėliau išdainuoja vėjas, nepaliaujantis repetuoti namų kaminuose, laivų stiebuose, pušų viršūnėse…

Skaityti toliau„Kaštonų bliuzas“

Pakeliui

Gamta dar tebesimėgauja žydėjimo ir augimo stebuklu. Medžiai dar žali ir vėjas tebetaršo jų vešlias garbanas. Ir dangus vis dar pilnas baltapūkių debesėlių bei paukščių. Pievos dar tebeknibžda žiogų ir plaštakių miriadais, žemė tebealsuoja šiluma, o saulė dar nešykšti jaukių šypsenų…

Skaityti toliau„Pakeliui“

Eliksyras

Vasara, vasara… Svaiginanti kvapų ir spalvų simfonijomis, pribloškianti šviesos spindulių kaskadomis, užliejanti šiluma… O jeigu būtų leista supilstyti savosios vasaros kokteilį? Iš kokių komponentų norėčiau jį suplakti?

Skaityti toliau„Eliksyras“

Vasara mus augina

Vasarą erdvė tąsi ir gintarinė, kaip liepų medus. Viskas aplink truputį sulėtina bėgimą, keičia ritmą. Vasarą visi truputį jaunesni, truputį laimingesni. Tai visai kitas laikas, kurį norisi gyventi neskubant, apžiūrinėjant, ragaujant.

Skaityti toliau„Vasara mus augina“