Kėkšto darbas

Vis įkyresnis lietus, merkiantis jau nurudusią žolę, vis drąsesnis vėjas, įsimetantis medžiams į plaukus, prasiskverbiantis po praeivių drabužiais… Mūsų akis spalvomis kerėję medžių lapai šiugždėdami byra vienas po kito, vis labiau apnuogindami tikrąją viso to prasmę…

Skaityti toliau„Kėkšto darbas“

Spalis – jis toks

Spalis tave žadina lapų kritimu. Dar tebesapnuodamas girdi, kaip krinta lapai. Ir paskui visą dieną nori sulaikyti tą auksinę šviesą, tą ypatingą tylą. Jo dangus – tai tavo akys, jo spalvos – tavo mintys, o jo tyla – tavo širdis.

Skaityti toliau„Spalis – jis toks“

Kaštonų bliuzas

Man visuomet dingojosi, kad aplink medį byrantys kaštonai – dangaus rašomo bliuzo natos, kurias be klaidų vėliau išdainuoja vėjas, nepaliaujantis repetuoti namų kaminuose, laivų stiebuose, pušų viršūnėse…

Skaityti toliau„Kaštonų bliuzas“

Pakeliui

Gamta dar tebesimėgauja žydėjimo ir augimo stebuklu. Medžiai dar žali ir vėjas tebetaršo jų vešlias garbanas. Ir dangus vis dar pilnas baltapūkių debesėlių bei paukščių. Pievos dar tebeknibžda žiogų ir plaštakių miriadais, žemė tebealsuoja šiluma, o saulė dar nešykšti jaukių šypsenų…

Skaityti toliau„Pakeliui“