Eliksyras

Vasara, vasara… Svaiginanti kvapų ir spalvų simfonijomis, pribloškianti šviesos spindulių kaskadomis, užliejanti šiluma… O jeigu būtų leista supilstyti savosios vasaros kokteilį? Iš kokių komponentų norėčiau jį suplakti?

Skaityti toliau„Eliksyras“

Mes išradingi

Būna visko – kartais žūt būt reikia kokio prietaiso ar paprasčiausiai išeities iš situacijos, tačiau tinkamos priemonės nėra… Štai tada ir gelbsti išradingumas: kodėl gi nepanaudojus to, ką turime po ranka?

Skaityti toliau„Mes išradingi“

Pokalbis

– Vėl tu kažkur prapuolei, – pasakė Ežiukas.

  • Pats tu prapuolei. Taigi kokie lietūs buvo!
  • Na ir kas? Aš tavęs laukiau arbatos! Būtum pasiėmęs skėtį ir atėjęs.

  • Pagalvok tik! – suurzgė Meškiukas.

Skaityti toliau„Pokalbis“

Vasara mus augina

Vasarą erdvė tąsi ir gintarinė, kaip liepų medus. Viskas aplink truputį sulėtina bėgimą, keičia ritmą. Vasarą visi truputį jaunesni, truputį laimingesni. Tai visai kitas laikas, kurį norisi gyventi neskubant, apžiūrinėjant, ragaujant.

Skaityti toliau„Vasara mus augina“

Renkuosi būti laiminga

„Aš pusę gyvenimo kariavau su senėjimu, bet jis laimėjo. Kam taip tuščiai eikvojau laiką? Kodėl ne iš karto pripažinau savo pralaimėjimą ir nepabandžiau tiesiog gyventi? Nežinau. Visą gyvenimą apsimetinėjau kita: labiau bendraujančia, labiau nesivaržančia, jaunesne, stilingesne…“

Skaityti toliau„Renkuosi būti laiminga“

Paslaptėlės

Vaikystėje galvojau, kad širdis mėlynos spalvos ir labai bijojau griaustinio. Buvau įsitikinusi, kad senoliai – tai tokia žmonių rūšis. O mėgstamiausias žaidimas buvo – užkasti į žemę paslaptėles. Galvoju, kad nuo to laiko mažai kas pasikeitė.

Skaityti toliau„Paslaptėlės“

Garvežiukas

Visi garvežiai buvo kaip garvežiai, tik vienas – keistas. Jis visur vėluodavo. Ne kartą garvežiukas garbingai prisiekinėjo: niekada daugiau nesidairys į šalis. Tačiau kaskart nutikdavo tas pats. Keistu garvežiuku patikėjo paskutinį į kartą.

Skaityti toliau„Garvežiukas“