Ech…gražumėlis…puikumėlis to pavasario…

kelias_miškeBesiklausydami nuostabios dainos pagalvokime, jog kiekvienam pravartu bent kartą sugrįžti į tą vietą, kurioje jis buvo laimingas! Nebeieškokime mes nieko nesurasime, kol patys sau nebūsime ir žemės, ir pavasariai! Pagaukim valandą, kuri ateina… Būtų nuostabu, jei kalbėčiau žiedais, kam – puokštę, kam – kuklų žiedelį. Laimingi būdami, mes visada geri,bet būdami geri, ne visada laimingi… Geras žmogus yra tas, kuris ir vienas pasilikęs išlieka geras. Bandoj būti geru – nedidelis nuopelnas. Priglust prie kamieno ir niekam niekam pažeisti neleist to, kas medy – mumyse – žmoniška… (PPS autorė Palmira)

Prisegtukas: Nature.pps

Pavasariškos išminties trupiniai…

vaivorykštėBesidžiaugdami atėjusiu pavasariu ir besiklausydami ramios muzikos paskaitykime kažkieno išsakytas mintis kviečiančias susimąstyti ir mus…
Prireikia dvejų metų išmokti kalbėti, ir reikia viso gyvenimo, kad išmoktum patylėti… (Kiniečių patarlė)
Dievas viską apmąstė sukurdamas porą: kuo daugiau raukšlių, tuo prasčiau matai…
Laimė panaši į vaivorykštę: vien saulės neužtenka jos spalvoms pamatyti, reikia ir lietaus…
Pasidalintas džiaugsmas padvigubėja, o pasidalintas skausmas perpus sumažėja… (PPS autorius nežinomas)

Prisegtukas: Mintys….pps

Nesistenk visko atlikti tobulai…

vieniša_gėlė_laukuoseBesiklausydami muzikos, prisiminkime, jog visada išvengti nelaimės nepavyks.
Kai pavargstame ieškoti tiesa ateina savaime.
Svarbu žinoti, jog bet kada mes galime kažką padaryti.
Kai nežinai, ką darai, imi ieškoti, ką tu iš tikrųjų privalai daryti.
Jei nori būti nugalėtojas – privalai varžytis.
Tavo kojos gali būti purvinos, tačiau rankos liks nesuteptos, jei norėsi pasiekti dangų.
Nenukabink taikinio, kol dar nebaigei šaudyti.
Kiekvienas turi savo laimę, tik kitus ji dažniau aplanko. (PPS autorius nežinomas)

Prisegtukas: perliukai_pps.pps

Tikroji išmintis

dobiliukas_tikra_ismintis

Vieną kartą berniukas vaikščiojo miške. Priėjęs didžiulę proskyną, pamatė namą. Iš abiejų namo pusių augo sodai. Abiejuose soduose dirbo sodininkai. Tik sodai buvo labai skirtingi. Vienas atrodė nesutvarkytas, jame augo daug piktžolių, o piktas sodininkas įtūžęs rovė žoles ir be perstojo plūdosi.
Kitame sode viskas gražiai derėjo. Žydėjo gėlės, aplinka buvo išpuoselėta ir atrodė nuostabiai. Galima buvo pamanyti, kad sodininkas šiame sode puikia tvarkosi be didelių pastangų. Atsirėmęs į medį jis švilpavo linksmą dainelę.
Vaikas nusprendė geriau aplankyti ramų ir laimingą sodininką. Berniukas paklausė, kaip jam pavyksta taip gražiai ir nesunkiai prižiūrėti sodą, o štai kitas sodininkas dirba nesustodamas, tačiau sodas vis tiek nesutvarkytas.
„Žinai, – atsakė ramusis sodininkas, – seniau aš dirbau lygiai taip pat kaip mano kolega – stengiausi išrauti žoles. Bet pastebėjau, kad negaliu jų įveikti. Šaknys visuomet likdavo neišrautos arba raunant sėklos išbyrėdavo ant žemės. Taigi visuomet vėl priaugdavo naujų piktžolių. Vos spėdavau sutvarkyti visą sodą, o jau reikėdavo ravėti iš naujo.

Prisegtukas: Tikra_ismintis.pps

Apie seną išminčių ir trapius žaislus…

Kartą miestelyje apsigyveno senas išminčius. Jis mylėjo vaikus ir su jais praleisdavo daug laiko. Miestelio gyventojai buvo patenkinti, kad išminčius rūpinasi jų vaikais ir jų lavinimu.
Tačiau juos stebino keistas išminčiaus pomėgis – tas senas ir daug patyręs žmogus dovanodavo jų vaikams nepaprasto grožio trapius žaislus. Vaikai stengdavosi su tais nuostabiais žaislais žaisti kuo atsargiau ir juos saugoti, bet žaislai anksčiau ar vėliau sudūždavo ar sulūždavo… (PPS autorė Roma)

Prisegtukas: Apie isminciu ir zaislus.pps

Kas svarbu?

Mes galvojame, kad gyvenimas taps geresniu, jei apsivesim, sulauksim vaikelio, o gal ir ne vieno…
Po to apgailestaujame, kad mūsų vaikai vis dar nesuauga ir nesurimtėja, ir viskas bus puiku, kai jie taps suaugusiais…
Po to mes nusimenam, kad jie tampa paaugliais, su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis. Aišku, mes juk būsime laimingesni, kai jie išaugs tą amžių…
Mes vis save raminam, kad mūsų gyvenimas taps geresnis, kai turėsim didelius namus, gerą automobilį, atostogausim kur norėsim, meilė artimam žmogui nekels problemų, na, o išėjus į pensiją – gyvensim tik savo malonumui…
Bet tiesa yra ta, kad beveik niekam nėra pakankamai laiko, kad būti laimingu reikia šiandien ir dabar…
Na, bet jei ne dabar ir ne šiandien, tai kada? Nejau mūsų gyvenimas visada bus „bėgimas su kliūtimis“? Ir gal geriau tai pripažinti dabar iš karto, kad bent kiek taptum tuo laimingu žmogumi, na, tiek kiek tu gali bent dabar… (PPS autorius nežinomas)

Prisegtukas: kas_svarbu.pps