Vanduo

Vanduo visuomet buvo ir liks žmogaus gyvybės šaltinis. Todėl branginkime kiekvieną jo lašelytį ir nelaistykime veltui…
Grožėdamiesi nuostabiais kriokliais kartu paskaitykime L. da Vinčio pasakojimą apie vandenį…
„Vanduo linksmai pliuškeno gimtojoje jūros stichijoje, bet kartą jam šovė į galvą pašėlusi mintis pasiekti patį dangų. Jis kreipėsi pagalbos į ugnį. Savo karšta liepsna ji pavertė vandenį smulkiausiais šilto garo lašelyčiais, kurie pasirodė esą lengvesni už orą…“

 

Prisegtukas: vanduo.pps

Saulėlydžiai…

Nors po Kalėdų dienos ir pradėjo ilgėti, bet saulės tikrai nematom taip dažnai, kaip norėtume… Vis dažniau lyja, drėgna… O taip norėtųs, kad pašaltų; kad žemė sniegu girgždėtų; kad saulė šviestų, nors ir ne taip aukštai kaip vasarą – bet nutvieksdama ir nublizgindama visus miesto šaligatvių nešvarumus… ir priverstų mus – mažus šios žemės gyventojus – nusišypsoti… Viskas bus gerai, saulyte… Viskas bus gerai… Pasigrožėkim ir nors sekundei pamiršę visus rūpesčius klausydami ramios muzikos – nurimkim ir nusišypsokim (PPS autorius Tonny)

Prisegtukas: SUNSETS.pps

Kuo geriau pažįstu vyrus, tuo labiau myliu savo katiną :)

katinas

Subartas katinas tyliai tūno kamputyje. Jis nedemonstruoja blogos nuotaikos garsiai bambėdamas ir netranko durų.
Katiną galima išmokyti švaros.
Katinas neatsikalbinėja – arba aš vis tiek nesuprantu, ką jis sako.
Katinas nepasisavina pusės virtuvės rykų, neva reikalingų garaže.
Katinas supranta, kiek daug laiko reikia skirti kailiuko priežiūrai.
Katinas prisikišęs neapžiūrinėja kiekvieno mano spuogelio.
Katinas puikiai žino, kada verčiau nesipainioti man po kojomis.
Katinui aš visada graži – net susivėlusi iš ryto!..

Prisegtukas: Kodel myliu savo katina.pps

Moters grožis

Mažas berniukas klausia savo mamos:
– Kodėl Tu tokia nusiminus ?
– Todėl, kad man liūdna,- atsako mama.
Tada mažas berniukas klausia tėčio :
– Tai kodėl mama tokia liūdna?
– Visos mamos liūdnos be priežasties, – tik taip tėtis sugebėjo atsakyti į jo klausimą.
Kai jis (berniukas) užaugo, jis paklausė Dievo:
– Dieve, kodėl moterys visada nusiminusios?.. (PPS autorius Alvydas)

Prisegtukas: moters_grozis1[1].pps.pps

Tibetas

Tibetas – šalis, esanti Himalajuose, į šiaurę nuo Nepalo, prie rytinių ir šiaurinių Indijos valstijų, 4000 ir daugiau metrų virš jūros lygio. Sostinė – Lasa.
Skirtingais istorijos laikotarpiais Tibetas buvo nepriklausoma valstybė arba įėjo į mongolų imperiją bei buvo Cing dinastijos valdomos Kinijos vasaline valstybe. Nuo 1950 m. įeina į Kinijos Liaudies Respublikos sudėtį. Po 1959 m. buvo panaikinti likę savarankiškumo ženklai. Šiandien Tibetas formaliai įeina į Kinijos sudėtį kaip Tibeto autonominis rajonas.
Didžiąją Tibeto dalį užima kalnai.
Aukščiausia viršūnė – Džomolungma (Everestas).; Tibeto teritorijoje prasideda daugelis didžiųjų upių, toliau tekančių kitų tautų gyvenamosiomis teritorijomis ir pasaulyje žinomos tų šalių gyventojų duotais vardais, o ne pavadinimais tibetiečių kalba. Tai Brahmaputra, Geltonoji upė, Jangdzė, Indas, Mekongas.
Dauguma tibetiečių yra budistai.
Tibetas turi labai savitą kultūrą, kur susipynę vietinės ir užsienio tradicijos. Tai savita pasaulio civilizacija.
Tibetas nemažai perėmė iš kaimyninių Kinijos ir Indijos civilizacijų, tačiau vyraujanti buvo indų tradicija: iš Indijos atėjo budizmas, indų raštų sistemos pagrindu sukurtas tibetiečių raštas.
Nemažai tradicijų perimta iš šiaurinių kaimynų, Didžiosios stepės tautų -tiurkų, uigūrų, mongolų, mandžiūrų. Teigiama, kad iš jų buvo perimta administravimo, valdymo patirtis.
Pritaikant kitų šalių patirtį susiformavo savitas, Tibeto budizmas, Tibeto architektūra, Tibeto medicina, Tibeto muzika, Tibeto šokiai čamas, Tibeto teatras, Tibeto tapyba tanka.
Apie Tibetą daugiau rasite https://lt.wikipedia.org

(PPS autorius nežinomas) 

Prisegtukas: Tibet.pps

Tikroji išmintis

dobiliukas_tikra_ismintis

Vieną kartą berniukas vaikščiojo miške. Priėjęs didžiulę proskyną, pamatė namą. Iš abiejų namo pusių augo sodai. Abiejuose soduose dirbo sodininkai. Tik sodai buvo labai skirtingi. Vienas atrodė nesutvarkytas, jame augo daug piktžolių, o piktas sodininkas įtūžęs rovė žoles ir be perstojo plūdosi.
Kitame sode viskas gražiai derėjo. Žydėjo gėlės, aplinka buvo išpuoselėta ir atrodė nuostabiai. Galima buvo pamanyti, kad sodininkas šiame sode puikia tvarkosi be didelių pastangų. Atsirėmęs į medį jis švilpavo linksmą dainelę.
Vaikas nusprendė geriau aplankyti ramų ir laimingą sodininką. Berniukas paklausė, kaip jam pavyksta taip gražiai ir nesunkiai prižiūrėti sodą, o štai kitas sodininkas dirba nesustodamas, tačiau sodas vis tiek nesutvarkytas.
„Žinai, – atsakė ramusis sodininkas, – seniau aš dirbau lygiai taip pat kaip mano kolega – stengiausi išrauti žoles. Bet pastebėjau, kad negaliu jų įveikti. Šaknys visuomet likdavo neišrautos arba raunant sėklos išbyrėdavo ant žemės. Taigi visuomet vėl priaugdavo naujų piktžolių. Vos spėdavau sutvarkyti visą sodą, o jau reikėdavo ravėti iš naujo.

Prisegtukas: Tikra_ismintis.pps

Viskam yra metas…

Viskam yra metas… Ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi… Laikas gimti ir laikas mirti; laikas sodinti ir laikas rauti tai, kas pasodinta; laikas verkti ir laikas juoktis; laikas griauti ir laikas statyti…

Tiesiog viskam reikia pasirinkti tinkamą laiką… (įsijunkite kolonėles ir bežiūrėdami skaidres pasiklausykite The New Seekers atliekamos dainos Turn turn turn) (PPS autorius nežinomas)

Prisegtukas: Laikas__Koheleto_knyga.pps

Ką manote apie vaikus, kurie gyvena skirtinguose pasaulio kraštuose?

Kaip manote, ar vaikai, gyvenantys skirtinguose kontinentuose – yra kitokie? Ar jie skiriasi nuo mūsų, lietuvių, vaikų ir kuo? Ką jie išgyvena? Ko jiems trūksta? O gal kaip tik mūsų vaikams kažko trūksta?
Manau, kad čia apie diskriminaciją neverta net kalbėti. Tačiau, kodėl pasaulyje vyksta tokie dalykai? Pamąstykime… (PPS autorius nežinomas)

Prisegtukas: skirtingi_vaikai.pps

Atspindžiai mūsų gyvenime

Panašiai kaip veidrodis veikia mus, žiūrinčius į savo fizinį atvaizdą, kiti žmonės veikia kaip veidrodžiai, įtakodami mūsų, kaip asmens, savivoką. Priklausomai nuo to, ką žmonės mums sako, kaip jie elgiasi mūsų atžvilgiu, atspindi tai, ką jie jaučia mums. Jie padeda susiformuoti mūsų vaizdinius apie save pačius, kas mes esame. Žmonės mums gali būti veidrodžiai taip kaip ir ant sienų kabantys veidrodžiai. Pamąstykite, ar kieno nors pažeminantys žodžiai iš tikrųjų padaro kitą žmogų mažiau vertingą? Kodėl?
Nusipieškite trijų dalių veidrodį. Pieškite taip, kad kiekvienoje dalyje būtų daug vietos rašyti. Veidrodžio dalis pažymėkite taip : „Šeima“, „Draugai“, ir „Mokytojai“. Tuomet tose dalyse užrašykite žodžius, kuriuos jūsų manymu šeimos, draugai bei mokytojai naudotų jums charakterizuoti. Kiekvienoje dalyje įrašykite mažiausiai tris pozityvius dalykus. Paskui pažymėkite visus žodžius, su kuriais sutinkate. Sėkmės!

Prisegtukas: Atspindziai.pps

***

Tu ne mano akis matai
Tu matai horizontą –
Ribą tarp žemės
Ir tarp dangaus.

Tu ne mano žodžius girdi –
Tu savo minčių klausai,
Kurios visada tau
Į mano balsą panašios.
(Marcelijus Martinaitis)