Banana Yoshimoto “Ežeras”

Kaip ir žadėjau, labai greitai perskaičiau ir antrąją rašytojos knygą „Ežeras“.

Čia pasakojama labai panaši kaip ir pirmoje rašytojos knygoje istorija (sunkumų turintys jauni žmonės pradeda bendrauti ir ieško būdų, kaip išspręsti problemas). Lyg ir paprasta istorija, tačiau kaip giliai bei subtiliai ją sugeba perteikti rašytoja…

Skaityti toliau„Banana Yoshimoto “Ežeras”“

Frederic Beigbeder „Meilė trunka trejus metus“

Rašytojas F. Beigbeder vienas žinomiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų. Televizijos, spaudos, reklamos, naktinių klubų žvaigždė.

Daugumai tikrai žinomas posakis, kad meilė trunka trejus metus. Tačiau ar žinojote, iš kur šis posakis atsirado?

Iš šios knygos nelabai daug tikėjausi. Knygos viršelis irgi nelabai patiko. Tačiau perskaičiusi knygą per du vakarus supratau, kad visgi tikriausiai klydau 😊

Knygoje aprašoma ką tik išsiskyrusio Marko psichologinė būsena, jo ieškojimai recepto, kad pasijustų geriau (tam jis netgi sudarė liūdnų dainų, kurių reikėtų klausytis, norint išsikapanoti iš visiško dugno, sąrašą).

Skaityti toliau„Frederic Beigbeder „Meilė trunka trejus metus““

Heather Morris „Aušvico tatuiruotojas“

Paremta tikra Leilo Sokolovo meilės ir išlikimo istorija.

Įžangoje autorė supažindina mus, jog tai literatūros kūrinys, pagrįstas išėjusio iš Aušvico koncentracijos stovyklos kalinio liudijimu.

Knygos autorė yra kino scenarijų kūrėja, rašytoja. 2003 metais ją supažindino su žmogumi, kuris tikriausiai turi ką papasakoti. Jiems susidraugavus, Leilas patikėjo slapčiausias savo gyvenimo koncentracijos stovykloje patirtis.

Pati istorija, jos vystymasis gana nuspėjamas. 1942 m. Leilas Sokolovas, žydas iš Slovakijos, ištremiamas į Aušvico koncentracijos stovyklą, kur tik nuvykus jį pasitinka užrašas ant vartų vokiečių kalba: „Darbas tave išlaisvins.“

Kadangi Leilas kalba keliomis kalbomis, tai greitai stovykloje tampa tatuiruotoju, ženklais pažyminčiu stovyklos kalinius. Pats tapęs tatuiruotoju, įrėžiančiu nenutrūkstančiu srautu atvežamiems belaisviams skaičius Leilas lyg ir tampa saugesnis bei pranašesnis – nes jis kasdien žino, kokia tai diena.

Skaityti toliau„Heather Morris „Aušvico tatuiruotojas““

Nėra laiko?

Geriausią mano gyvenime patarimą gavau iš moters dailininkės, gerokai už mane vyresnės. Man tada buvo dvidešimt su kažkiek, jai skundžiausi tuo, kad nesuspėju užsiimti kūryba: dirbu trijuose darbuose, gyvenimas žiauriai sudėtingas, gyvenu su krūva kaimynų, turiu daugybę reikalų, o norėčiau ramiai rašyti ir kad niekas manęs neblaškytų, bet laiko amžinai trūksta.

Ji išklausė manęs, patylėjo ir paklausė:

  • Ko tu pasiruošusi atsisakyti, kad gyventum tą gyvenimą, apie kurį, tariamai, svajoji?

Skaityti toliau„Nėra laiko?“

F. Scott Fitzgerald „Keista Bendžamino Batono istorija ir kiti apsakymai“

Užburianti knyga ir visi joje esantys pasakojimai!

Su F. Scott Fitzgerald kūryba jau esu susipažinusi, tačiau šie jo apsakymai asmeniškai man- kažkas nerealaus! Pagal vieną iš jų „Keistai Bendžamino Batono istorija“ 2008 metais režisierius D. Fincheris sukūrė fantastinį filmą. Tačiau aš manau, kad pagal kiekvieną iš šių apsakymų būtų galima sukurti po filmą.

Skaityti toliau„F. Scott Fitzgerald „Keista Bendžamino Batono istorija ir kiti apsakymai““

Būna…

  „Kartą valgiau barščius ir lašas nukrito ant baltų marškinėlių. „Čia dabar kas…“ – pagalvojau. Bet tuojau pat sau atleidau. Gi reikia sau atleisti visokius nesklandumus.

   Kartą, dar būdamas mažas, Maksas valgė sriubą ir apsipylė švarius marškinėlius. „Pasistenk valgyti atidžiau“, – automatiškai išsprūdo man. Aš gi labai norėjau būti idealia.

   Ir nusprendžiau. Pamėginsiu per visą dieną duoti pastabas sau. Tokias, kokios automatiškai išsprūsta suaugusiems dėl vaiko nesėkmių.

Skaityti toliau„Būna…“

Dirie Waris, Cathleen Miller „Dykumų gėlė“

Jau seniai buvau girdėjusi apie šią knygą ir sulaukiau daug rekomendacijų ją perskaityti. Pagaliau prisiruošiau…

Tai Afrikoje, Somalyje, gimusios ir augusios mergaitės D. Waris gyvenimo aprašymas, kurį ji pati ir aprašinėja.

Waris gimė 1965 m. ir  užaugo skurdžiame Somalyje, kur buvo viena iš dvylikos vaikų. Jų šeima niekuo nesiskyrė nuo kitų Afrikos šeimų. Daugiau nei pusė visų somalių yra klajojantys piemenys.

Pirmoje knygos dalyje Waris aprašo savo vaikystę Somalyje, kur ji dirbo visus darbus, kuriuos privalo dirbti Afrikos moterys. Ganė avis, ožkas, ieškojo vandens, dirbo visus kitus buities darbus… Waris rašo: „Kol gyvenau Afrikoje, nieko neišmaniau apie istoriją, kuri atrodo tokia svarbi kituose pasaulio kraštuose. Mūsų kalba neturėjo rašto iki 1973 m., todėl skaityti ir rašyti nemokėjome. Tėvai vaikus išmokydavo būtiniausių dalykų – kaip išlikti ir išgyventi. Pavyzdžiui, mane mama išmokė, kaip iš sausos žolės nupinti ganėtinai tankius indus pienui laikyti.“

Skaityti toliau„Dirie Waris, Cathleen Miller „Dykumų gėlė““

Cristina Caboni „Kvepalų keliu“

Tai pirmoji italų autorės išleista knyga, sulaukusi didelio populiarumo bei prieš išverčiant į anglų kalbą tapusi bestseleriu Italijoje.

Pati autorė gyvena Italijoje su vyru ir trimis vaikais. Be to, kad ji nuolat rašo, dar turi ir bitininkystės verslą. Todėl nenuostabu, kad paklausta, kaip kilo įkvėpimas parašyti šią knygą, autorė sako, jog iš patirties. Nes ji gyvena kaime, kur daug įvairių gėlių, augalų… Ir laiko bites. Besimokydama jas prižiūrėti, autorė suprato, kad kvapai tai – kalba, bendravimas.

Knyga prasideda Coco Chanel žodžiais, kad laimė – ne kas kita, kaip mūsų sielos kvapas. Ir kiekvienas knygos skyrius prasideda labai gražiais įvairių skirtingų augalų kvapų bei reikšmės žmogui aprašymais (pav. Šlamučiai. Saldūs kaip medus ir kartūs kaip pavargusi aušra. Aromatas stiprus ir paveikus kaip gerumas. Naudoti taupiai, maišant su švelniais aromatais, tokiais kaip rožių, gebančiais palaikyti jausmą. Sujungia širdį ir protą, jausmingumą ir racionalumą. Skatina atjautą.)

Skaityti toliau„Cristina Caboni „Kvepalų keliu““

Banana Yoshimoto “Virtuvė”

Rašytoja- unikali, nes būtent ši jos knyga „Virtuvė“ atspindi senąsias japonų tradicijas ir jau šiuolaikinį pasaulį. Pirmą kartą knyga išleista 1988 metais (panašiai kaip ir Haruki Murakami „Norvegų giria“- 1987m.) Tuo laiku, kai japonų literatūra gyveno laukimu kažko naujo, kažko kitokio nei amžinos ir nesikeičiančios tradicijos.

Skaityti toliau„Banana Yoshimoto “Virtuvė”“

Natalie Meg Evans „Suknelių vagilė“

Romanas 2014 metų romantinės literatūros festivalyje apdovanotas už geriausią istorinį romaną.

Tikrai labai žavingas romanas, kurį skaitant nuolat landžiojau pasižiūrėti į internetą aprašomų dailininkų, jų darbų. Susiradau ir Pablo Pikaso paveikslą „Gernika“, kurį pagrindinė knygos herojė Aliksė apžiūrinėjo kartu su savo nemėgiamu vaikinu Seržu ir jam tai pasirodė tikra makalynė, kurią „galėtų nuterlioti ir 2 metų vaikas…“ Tačiau herojės akys mato ir supranta daug giliau, daug plačiau… Ji turi pajautimą grožiui bei detalėms. Tai labai juntama viso romano metu…

Skaityti toliau„Natalie Meg Evans „Suknelių vagilė““