Dirie Waris, Cathleen Miller „Dykumų gėlė“

Jau seniai buvau girdėjusi apie šią knygą ir sulaukiau daug rekomendacijų ją perskaityti. Pagaliau prisiruošiau…

Tai Afrikoje, Somalyje, gimusios ir augusios mergaitės D. Waris gyvenimo aprašymas, kurį ji pati ir aprašinėja.

Waris gimė 1965 m. ir  užaugo skurdžiame Somalyje, kur buvo viena iš dvylikos vaikų. Jų šeima niekuo nesiskyrė nuo kitų Afrikos šeimų. Daugiau nei pusė visų somalių yra klajojantys piemenys.

Pirmoje knygos dalyje Waris aprašo savo vaikystę Somalyje, kur ji dirbo visus darbus, kuriuos privalo dirbti Afrikos moterys. Ganė avis, ožkas, ieškojo vandens, dirbo visus kitus buities darbus… Waris rašo: „Kol gyvenau Afrikoje, nieko neišmaniau apie istoriją, kuri atrodo tokia svarbi kituose pasaulio kraštuose. Mūsų kalba neturėjo rašto iki 1973 m., todėl skaityti ir rašyti nemokėjome. Tėvai vaikus išmokydavo būtiniausių dalykų – kaip išlikti ir išgyventi. Pavyzdžiui, mane mama išmokė, kaip iš sausos žolės nupinti ganėtinai tankius indus pienui laikyti.“

Skaityti toliau„Dirie Waris, Cathleen Miller „Dykumų gėlė““

Cristina Caboni „Kvepalų keliu“

Tai pirmoji italų autorės išleista knyga, sulaukusi didelio populiarumo bei prieš išverčiant į anglų kalbą tapusi bestseleriu Italijoje.

Pati autorė gyvena Italijoje su vyru ir trimis vaikais. Be to, kad ji nuolat rašo, dar turi ir bitininkystės verslą. Todėl nenuostabu, kad paklausta, kaip kilo įkvėpimas parašyti šią knygą, autorė sako, jog iš patirties. Nes ji gyvena kaime, kur daug įvairių gėlių, augalų… Ir laiko bites. Besimokydama jas prižiūrėti, autorė suprato, kad kvapai tai – kalba, bendravimas.

Knyga prasideda Coco Chanel žodžiais, kad laimė – ne kas kita, kaip mūsų sielos kvapas. Ir kiekvienas knygos skyrius prasideda labai gražiais įvairių skirtingų augalų kvapų bei reikšmės žmogui aprašymais (pav. Šlamučiai. Saldūs kaip medus ir kartūs kaip pavargusi aušra. Aromatas stiprus ir paveikus kaip gerumas. Naudoti taupiai, maišant su švelniais aromatais, tokiais kaip rožių, gebančiais palaikyti jausmą. Sujungia širdį ir protą, jausmingumą ir racionalumą. Skatina atjautą.)

Skaityti toliau„Cristina Caboni „Kvepalų keliu““

Banana Yoshimoto “Virtuvė”

Rašytoja- unikali, nes būtent ši jos knyga „Virtuvė“ atspindi senąsias japonų tradicijas ir jau šiuolaikinį pasaulį. Pirmą kartą knyga išleista 1988 metais (panašiai kaip ir Haruki Murakami „Norvegų giria“- 1987m.) Tuo laiku, kai japonų literatūra gyveno laukimu kažko naujo, kažko kitokio nei amžinos ir nesikeičiančios tradicijos.

Skaityti toliau„Banana Yoshimoto “Virtuvė”“

Natalie Meg Evans „Suknelių vagilė“

Romanas 2014 metų romantinės literatūros festivalyje apdovanotas už geriausią istorinį romaną.

Tikrai labai žavingas romanas, kurį skaitant nuolat landžiojau pasižiūrėti į internetą aprašomų dailininkų, jų darbų. Susiradau ir Pablo Pikaso paveikslą „Gernika“, kurį pagrindinė knygos herojė Aliksė apžiūrinėjo kartu su savo nemėgiamu vaikinu Seržu ir jam tai pasirodė tikra makalynė, kurią „galėtų nuterlioti ir 2 metų vaikas…“ Tačiau herojės akys mato ir supranta daug giliau, daug plačiau… Ji turi pajautimą grožiui bei detalėms. Tai labai juntama viso romano metu…

Skaityti toliau„Natalie Meg Evans „Suknelių vagilė““

Alyssa Shelasky “Prijaukinti prijuostę”

Autorė – tinklaraščio www.ApronAnxiety.com autorė, dirbusi leidiniuose: People, US Weekly, The New York Post, New York, Glamour.

Tai žurnalistės parašyta knyga apie tai, kaip ji pamilo maisto gaminimą bei prisijaukino prijuostę. Taigi – istorija tikra.

Nors iš pradžių atrodė, kad knygos turinys bus labai jau rožinis ir saldus, visgi man pačiai labai patiko tas aprašomas virtuvės prisijaukinimas… Po truputį po truputį… Nuo paprastų sumuštinių iki pietų ar vakarienės ruošimo gausiam žmonių būriui…

Skaityti toliau„Alyssa Shelasky “Prijaukinti prijuostꔓ

Francoise Sagan „Nuostabūs debesys“

Francoise Sagan (tikrasis vardas Francoise Quoirez, 1935-2004) viena populiariausių XX a. prancūzų rašytojų.

Anot kritikų, tai vienas geriausių F. Sagan kūrinių. Pati rašytoja mėgo audringą gyvenimą, todėl kaip ji pati sako “Jei nerašyčiau, gyvenčiau blogai. O jei negyvenčiau, rašyčiau blogai.“

Romane pasakojama apie keistą ir nestabilią santuoką, apie keistą meilę ir prisirišimą.

Nors knyga tik 120 puslapių, bet skaičiau lėtai vis mąstydama, kiek kažin laiko galima taip gyventi… Nes romane aprašoma Žozė ištekėjusi už nuostabaus, nepakartojamo ir iš šono idealiai atrodančio Alano. Tačiau jis yra toks pavydus, kad po bet kokio įvykio ar susitikimo su draugais Žozė jam turi aiškintis, įrodinėti, įtikinėti ir pan.

Skaityti toliau„Francoise Sagan „Nuostabūs debesys““

V. Golembovičius „Linksmoji enciklopedija“

Knygoje daug ir linksmai pasakojama apie įvairių sričių mokslininkus, jų padėjėjus bei jų žmonas.

Pradėdama skaityti buvau nusiteikusi gana skeptiškai šios knygos atžvilgiu. Nes juk sena ir kas čia gali būti įdomaus apie mokslininkus… Tačiau, oi, kaip aš klydau 😊

Čia rasite tokių istorijų, kurios privers ne tik garsiai nusijuokti, tačiau galbūt netgi pasiieškoti daugiau informacijos apie vieną ar kitą mokslininką…

Skaityti toliau„V. Golembovičius „Linksmoji enciklopedija““

Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“

Margaret Atwood (Margaret Etvud, gim. 1939 m.) – viena ryškiausių šiuolaikinių Kanados rašytojų, daugiau kaip trisdešimties knygų autorė, poetė, eseistė, literatūros kritikė.

Knygoje aprašoma netolima ateitis. Gileado respublika. (Knyga pirmą kartą išleista 1985 m.)
Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Šioje respublikoje moterims nebeleidžiama skaityti ar siekti  bet kokių žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėja gimstamumas. Todėl  Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis. Bet dabar visa tai jau praeitis…

Skaityti toliau„Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas““

Jana Frey „Oras pusryčiams“

Rašytoja Jana Frey (g. 1969) rašyti pradėjo būdama visai maža ir augdama nuolatos rašė, studijavo literatūrą, sukūrė šeimą ir toliau rašė.

Ji rašo knygas vaikams ir jaunimui bei dirba televizijoje. 2004 metais už romaną „Skrydžiai ir nuopuoliai“ buvo nominuota Vokiečių jaunimo literatūros premijai gauti.

Šioje tikrais įvykiais paremtoje istorijoje rašytoja pasakoja apie keturiolikmetę Serafiną, kuri labai laiminga ir savimi patenkinta gyvena Italijoje (jos mama – vokietė, o tėtis- italas). Tačiau tėčiui gavus gerą darbo pasiūlymą visa šeima persikelia gyventi į Vokietiją, kur Serafina pradeda lankyti naują mokyklą, kur ji nieko nepažįsta, jai viskas nauja ir keista…

Skaityti toliau„Jana Frey „Oras pusryčiams““

Riebių Užgavėnių blynų!

Nors nuo senų laikų per Užgavėnes lietuviai valgydavo riebios mėsos, kruopų ir bulvių troškinį, šiandien Užgavėnės neįsivaizduojamos be blynų. Todėl nepamirškite šiandien devynis kartus prisivalgyti daug ir riebiai, kad kaip seniau tikėjo žemdirbiai, sočiai privalgius per Užgavėnes to maisto bus sočiai iki kitų metų, kol vėl per Užgavėnes daug valgysim.

Skaityti toliau„Riebių Užgavėnių blynų!“