Riebių Užgavėnių blynų!

Nors nuo senų laikų per Užgavėnes lietuviai valgydavo riebios mėsos, kruopų ir bulvių troškinį, šiandien Užgavėnės neįsivaizduojamos be blynų. Todėl nepamirškite šiandien devynis kartus prisivalgyti daug ir riebiai, kad kaip seniau tikėjo žemdirbiai, sočiai privalgius per Užgavėnes to maisto bus sočiai iki kitų metų, kol vėl per Užgavėnes daug valgysim.

Skaityti toliau„Riebių Užgavėnių blynų!“

Apie meilę

Parke ant suoliuko sėdėjo jauna moteris ir verkė. Prie jos priėjo sena moteriškė ir paklausė:

  • Kodėl verkiate? Kažkas jums atsitiko?
  • Mano vyras manęs nemyli, – pro ašaras atsakė moteris ir ėmė šluostytis akis.

  • Kodėl jūs taip nusprendėte? – nustebusi paklausė senoji moteriškė.

  • Jis niekada man apie tai nekalbėjo, aš iš jo negirdėjau svarbiausiojo sakinio: „aš tave myliu“.

Skaityti toliau„Apie meilę“

PMS

Pabundi rytą, truputį netobula, bet visai tinkama. Liesutė, bet su papukais, plaukai prie šaknų nenudažyti, bet taip net natūraliau, akiai maloniau. Tiesi rankeles į savo vyrelį, irgi, žinoma, ne alenasdelonas, bet kažkokiu rakursu gal net gražesnis, brutalesnis. Pabučiuoji jį į skruostą ir galvoji: kaipgi viskas puiku! – o čia ir šuniukas nubudo, uodega grindis daužo, parketą nagais caksi, primena, kad jau laikas į lauką. Lauke irgi grožis – lietus, sniegas, šūdai, kažkokį rėkiantį vaiką į darželį veda, o tu žiūri į pritūpusį šuniuką ir vėl džiaugiesi: kaip gerai, kad maniškiai jau užaugę, patys į mokyklą, patys iš mokyklos, tikra laimė! Grįžti namo, o ten jau kava garuojanti, kaip gerai, galvoji, kad tada tris dėžutes filtrų nusipirkom, tikra laimė!

Skaityti toliau„PMS“

Pati galingiausia malda

Norisi paminėti mano mėgstamiausią maldą – pačią galingiausią maldą, kokią tik esu girdėjęs: „Ačiū tau, Dieve, kad padėjai man suprasti, jog ši problema jau yra išspręsta“.

Taip, tai yra galinga malda. Kai kitą kartą pateksi į keblią padėtį, susidursi su aplinkybėmis, kurios, tavo vertinimu, bus nelemtos, iš karto dėkok – ne vien už sprendimą, bet ir už pačią problemą. Pasielgęs taip, tu akimirksniu pakeisi savo požiūrį bei nuostatą.

Skaityti toliau„Pati galingiausia malda“

Vieną kartą

Vieną kartą tu nustoji blaškytis ir kam nors ką nors įrodinėti, su šypsena žvelgi į supantį pasaulį su visomis jo beprotybėmis, neskubi patikti žmonėms, neskubi dalinti patarimus ir ką nors teisti ar gelbėti, nustoji atsiliepti į skambučius žmonių, kurie seniai nežavi ir nedomina, daugiau žiūri į dangų, nei į tai, kas kuo užsiėmęs ir kaip gyvena, prisimeni tai, kas įkvepia nepriklausomai nuo aplinkybių, neatsiprašinėji, nesiaiškini, nesiginčiji, neeikvoji laiko tam, kas neįdomu ir laikina, ir atrandi neįtikėtiną ramybę bei daugybę dalykų, kurių nepastebėjai anksčiau, besivaikydamas noro tilpti į kažkieno įsivaizdavimus ir atitikti kažkieno lūkesčius.

Skaityti toliau„Vieną kartą“

Kristin Hannah „Sugrįžimas į Aliaską“

Tai vienos šeimos istorija. Apie jų geresnio gyvenimo paieškas Aliaskoje. Istorija pasakojama trylikametės Lenės akimis keliais etapais:

I dalis, kai Lenei trylika metų (1974 metai) ir ji su tėvais išvyksta gyventi į Aliaską.

II dalis, kai Lenei septyniolika (1978 metai) – jos įsimylėjimo bei tėvo smurtavimo prieš mamą suvokimo laikas.

Skaityti toliau„Kristin Hannah „Sugrįžimas į Aliaską““

Rudeniški etiudai

Lietus prisiminė, kad jis rudeninis ir įsivaizdavo save karaliumi! Išmėgindamas savo paletę ėmė siausti lapų alėjose, tikrindamas savo meistriškumą pralėkė stogais, ir oriai sugurguliavo baloms jo didenybės – lietaus teises.

Užtat kaip ryškiai plykstelėjo skėčiai, – teka spalvota upe, puošdami lietaus karalystę ir kartais žvilgčiodami į debesėlius, jo maitintojus. Bet… kaip sakoma, sostas tuščias nebūna, gerai būtų nors vakarop paguldyti jo didenybę, nes juk pabėgs nakčiai ir jūra jam iki kelių. Karalystė nurengta, nuauta, tik likusi lapija tyliai žvilgčioja į savo karalių, svajodama išdžiūti nors nuo vieno užsukusio saulės spindulio, deja.. Visi spinduliai sulekia į vaivorykštę ir ten tupi, laukdami saulės, kad blykstelėję basomis pėdutėmis, pabėgtų į savo saulėtąją karalystę, kur taip jauku ir šilta.

Skaityti toliau„Rudeniški etiudai“