Dėl duonos

  • Mantuk, valgyk savo duoną!
  • Bet aš nenoriu duonos!
  • Turi valgyt duoną, kad užaugtum didelis ir stiprus!
  • O kodėl aš turiu būti didelis ir stiprus?
  • Kad galėtum gerai dirbti!
  • O kodėl turėčiau dirbti?
  • Kad užsidirbtum sau duonai.
  • Bet aš nenoriu duonos.

Apie gyvenimo vasaros išpardavimus…

Šiandien pirkau meilę -20% pigiau! Gal nusipirkti dar?
Rytoj pirksiu šypsenas – dvi už vienos kainą.
Išseko ašaros, pirkau dar, 15% daugiau nei įprasta, o kaina ta pati. Bet jos išsiliejo dar parduotuvėj.
Gavau NEMOKAMĄ užuojautos žvilgsnį ir daug šauksmų, taip pat NEMOKAMAI!
Įsigijau truputį užuojautos, vienoje pakuotėje su pagieža.
Kitą savaitę pirksiu skausmą, nors netrūksta man jo, bet 50% nuolaida.
Laimė pabrango dvigubai, neįperku.
Nepirkau ir juoko, nebeliko, bet kitą mėnesį atveš dar.
O tikėjimo gavau su kaupu, pigiau nei įprasta, bet brangiau, nei norėčiau.
Toleranciją grąžinsiu poryt, ne tas dydis.
Grąžinsiu ir viltį, ji sugadinta.
Vos nepamiršau, pirkau ramybę, nedaug, nes nebeliko už ką, o man jos taip reikėjo …

(Teksto autorius nežinomas)

Mano svajonių vyras

Mano svajonių vyras!

1. Gerai atrodo.

2. Žavingas.

3. Turtingas.

4. Moka išklausyti.

5. Sumanus.

6. Gražiai treniruotas kūnas.

7. Stilingai rengiasi.

8. Gerai išauklėtas.

9. Pamalonina siurprizais.

10. Išradingas ir švelnus meilužis.

Mano svajonių vyras –
pakeistas aprašymas (32 metai)

1. Gerai atrodo (Pagal galimybes – dar nepraradęs plaukų).

2. Atveria man duris.

3. Turi pakankamai pinigų apmokėti vakarienę.

4. Daugiau klausosi, nei šneka.

5. Juokiasi man pasakojant anekdotus.

6. Gali panešti
pirkinius namo.

7. Turi bent vieną kaklaraištį.

8. Vertina gerą mano pačios virtą maistą.

9. Nepamiršta svarbios gimtadienio ar kitos sukakties datos.

10. Bent kartą per savaitę vakarieniaujame romantiškoje aplinkoje.

Mano svajonių vyras –
pakeistas aprašymas (42 metai)

1. Ne per baisus (plikė – ok).

2. Nepradeda važiuoti man dar neįsėdus į mašiną.

3. Turi nuolatinį darbą – retkarčiais užmoka už pietus restorane.

4. Man šnekant su juo, linksi galva dažniausiai tinkamais momentais.

5. Pasakodamas anekdotus, dažnai atsimena jų atomazgą.

6. Pakankamai treniruotas, kad galėtų perstatyti baldus.

7. Dėvi marškinius, paslepiančius pilvą.

8. Neperka šampano su užsukamu kamščiu.

9. Pasinaudojęs tualetu nepamiršta nuleisti klozeto sėdynės.

10. Skutasi beveik kiekvieną savaitgalį.

Mano svajonių vyras –
pakeistas aprašymas (52 metai)

1. Šalina nosies ir ausų plaukus.

2. Viešumoje neraugėja ir nesikaso sėdynės.

3. Ne per dažnai skolinasi pinigus.

4. Neužmiega man pasakojant svarbius dalykus.

5. Ne per dažniausiai pasakoja vieną ir tą patį anekdotą.

6. Pakankamai treniruotas, kad savaitgaliais pasikeltų iš krėslo.

7. Avi kojinėmis iš vienos poros ir dėvi švarias apatinukes.

8. Vertina gerą maistą.

9. Dažniausiai nepamiršta kuo aš vardu.

10. Skutasi bent kas kelintą savaitgalį.

Mano svajonių vyras –
pakeistas aprašymas (62 metai)

1. Savo pasirodymu negąsdina mažų vaikų.

2. Prisimena, kur yra tualetas.

3. Ne per brangus išlaikyme.

4. Miegodamas knarkia ne per garsiai.

5. Dažniausiai nepamiršta, iš ko juokiasi.

6. Pakankamai treniruotas, kad savarankiškai laikytųsi ant kojų.

7. Dažniausiai dėvi drabužius.

8. Mėgsta lengvai kramtomą maistą.

9. Prisimena, kur pasidėjo savo dantis.

10. Pastebi, kad prasidėjo savaitgalis.

Mano svajonių vyras –
pakeistas aprašymas (72 metai)

1. Kvėpuoja.

2. Savarankiškai naudojasi tualetu.

Prisiminkite vaikystę…

Prisimenate?

Mama ar močiutė poliklinikoje šnibždėdavo: „atsisėsk normaliai, netabaluok kojomis, ką žmonės pagalvos! O kai įeisi į kabinetą, šypsokis ir kalbėk mandagiai, privalai būti malonus gydytojui!" „Ateis dėdė su tavo pusseserėmis, privalai su jomis gražiai žaisti", – liepdavo tėvas.

Abrakadabra!

Štai po aštuoniolikos metų ir turime individą, kuris įpratintas slėpti tikruosius savo jausmus, demonstruoti suvaidintą laimę bei džiaugsmą ir yra iki koktumo malonus.

Advento kalendorius

Kad Advento laukimas būtų džiugus ne tik Jums, bet ir Jūsų vaikams, galite kartu su jais pasigaminti Advento kalendorių.

 


Jums reikės:

• didelio, storo, spalvoto A1 popieriaus lapo kalendoriaus pagrindui;
• popieriaus lapo kalendoriaus stogui;
• dirbtinio sniego stogui;
• 25 lapelių;
• 25 maišelių dovanėlėms;
• 25 dovanėlių;
• 25 smeigtukų;
• vandeninių dažų;
• klijų, žirklių, teptukų…
Darbo eiga:
1. Ant 25 lapelių nupiešti įvairius kalėdinius paveiksliukus, simbolius. Į šį darbą tikrai mielai įsitrauks net mažiausieji šeimos nariai. Jei lapeliai balti, pirmiausia juos nuspalvinkite dažais, palaukę kol išdžius- ant viršaus pieškite simbolius.

  1. Jau nupieštus 25 lapelius suklijuokite ant didelio jums patinkančios spalvos lapo.

 

  1. Virš kiekvieno piešinuko įsmeikite 25 smeigtukus, ant kurių vėliau kabinsite maišelius su dovanomis.

 

4. Sukabinkite 25 maišelius (mes pasirinkome paprastus nedidelius dovanų maišelius, kurių tikrai lengvai rasite bet kokiame prekybos centre. Aišku, galima ir patiems siūtis medžiaginius maišelius, ant jų užrašyti skaičius nuo 1 iki 25).

 

 

5. Į maišelius sudėkite simbolines dovanėles kiekvienai Advento dienai. Jei jūsų vaikai dar maži, tai gali būti lipdukai, magnetukai, saldainiai, jūsų rankų darbeliai ir pan. Jei vaikai vyresni – galite rašyti įvairias mintis, tinkančias Kalėdų laukimui.

 

  1. Stogą išsikirpkite iš storesnio popieriaus lapo, jei jis baltas- nudažykite juodai ir apipurkškite baltu dirbtiniu sniegu.
  1. Dabar belieka kalendorių kažkur pritvirtinti ir pakabinti. Tai galite daryti pagaliuko ir virvelės pagalba.

 

Viskas priklauso nuo jūsų fantazijos ir išmonės, nebijokite eksperimentuoti

 

Nėra taip kaip norėtum kad būtų…

Du keliaujantys angelai sustojo pernakvoti turtingos šeimos namuose. Šeima buvo gana šiurkšti ir atsisakė juos priimti nakvoti svečių kambaryje. Vietoj to angelams buvo duotas plotelis šaltame rūsyje. Kai ant kietų grindų jie pasiklojo gultus, vyresnis angelas pamatė sienoje skylę ir ją užtaisė. Kai jaunesnysis paklausė, kodėl, vyresnis atsake: "Ne visada yra taip, kaip atrodo.
Kitą naktį pora apsilankė labai neturtingo, bet paslaugaus ūkininko ir jo žmonos namuose. Malonūs žmonės pasidalino trupučiu turėto maisto ir leido angelams miegoti jų lovoje, kad galėtų tinkamai pailsėti. Kitą rytą, tik pakilus saulei, angelai rado ūkininką ir jo žmoną skaudžiai verkiančius. Vienintelė karvė, kurios pienas buvo vienintelis jų pragyvenimo šaltinis, gulėjo lauke negyva. Jaunesnysis angelas susinervino ir paklausė vyresniojo, kodėl jis leido, kad taip atsitiktų: – juk pirmasis žmogus turėjo viską, o tu jam dar padėjai; antroji šeima turėjo labai mažai, bet noriai su mumis pasidalino, o tu leidai jų karvei numirti.
– "Ne visada yra kaip atrodo", – vyresnėlis atsakė. Kai mes nakvojome rūsyje, aš pastebėjau, kad toje sienoje buvo paslėptas lobis. Kadangi šeimininkas buvo didelis gobšuolis ir nenorėjo su mumis dalintis savo sėkme, aš užtaisiau skylę tam, kad jis nieko nerastų. Kuomet mes miegojome ūkininko lovoje, mirties angelas atėjo jo žmonos. Aš vietoj jos jam pasiūliau karvę. Ne visada yra taip, kaip atrodo".
Kartais būna būtent taip, kad kai kurie dalykai neišsisprendžia, kaip tūrėtų. Jei turi tikėjimą, tau tiesiog reikia tikėti, kad kiekvienas rezultatas yra tavo naudai. To gali kai kuri laika nežinoti…..
Kai kurie žmonės ateina į mūsų gyvenimus ir greitai išeina. O kai kurie žmonės tampa draugais ir pasilieka truputį…. palikdami nuostabius pėdsakus mūsų širdyse… Ir po to mes niekada nebebūname tokie patys, nes esame radę gerą draugą!!!
Vakar diena yra istorija. Rytojus – paslaptis. Šiandiena yra dovana. Štai kodėl tai vadinama dabartim! Aš manau, kad tai nepaprasta….gyventi ir branginti kiekvieną momentą. Tai nėra generaline repeticija!
Kaip tik dabar
– kažkas tavimi labai didžiuojasi
– kažkas apie tave galvoja
– kažkas tavimi labai rūpinasi
– kažkas tavęs ilgisi
– kažkas nori su tavim pasikalbėti
– kažkas nori būti su tavimi
– kažkas tikisi, kad tave aplenkia bėdos
– kažkas yra dėkingas už tavo paramą
– kažkas nori laikyti tavo ranką
– kažkas tikisi, kad viskas išsispręs laimingai
– kažkas nori, kad tu būtum laiminga(s)
– kažkas nori, kad ją/jį surastum
– kažkas švenčia tavo sėkmę
– kažkas nori tau padovanoti dovaną(!)
– kažkas galvoja, kad TU ESI dovana
– kažkas myli tave
– kažkas žavisi tavo stiprybe
– kažkas galvoja apie tave ir šypsosi
– kažkas nori būti pečiu, ant kurio išsiverktum…

ATNAUJINTA HIPOKRATO PRIESAIKA 1997

Savo šeimos, mokytojų ir medicinos profesijos brolių akivaizdoje iškilmingiai prisiekiu, kad, sutelkdamas visus savo sugebėjimus laikysiuosi šios priesaikos:
Visas mano gyvenimas tebūna skirtas tarnauti žmonijai, saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą.
Gerbsiu savo mokytojus ir ta pačia dvasia perduosiu medicinos meną kitiems, stengsiuosi neatsilikti nuo medicinos mokslo pažangos, ligonių labui nevengsiu konsultuotis su labiau patyrusiais gydytojais.
Sąžiningai, garbingai ir nesavanaudiškai gydysiu be išimties visus, vengsiu tyrimo ir gydymo metodų, žalingų žmogaus gyvybei ir sveikatai bei pažeidžiančių žmogaus teises.
Informuosiu ligonį ir jo šeimą apie ligą, tyrimo ir gydymo būdus bei galimas pasekmes, atsižvelgdamas į jo interesus ir pageidavimus.
Niekada neskirsiu ir neduosiu mirtinos vaistų dozės, nei savo noru, nei kitų prašomas.
Sieksiu paciento gerovės, vengsiu bet kokio nehumaniško žingsnio, paciento klaidinimo ir korupcijos.
Šventai saugosiu man patikėtas paslaptis.
Visada būsiu korektiškas savo kolegoms.
Mediko pareigas atliksiu nepaisydamas paciento amžiaus, tautybės, religijos, rasės ar socialinės priklausomybės.
Net ir verčiamas, nieku gyvu nesutiksiu, kad mano medicinos žinios būtų nukreiptos prieš žmogiškumą.
Jei nepažeisiu šios iškilmingai, laisvai ir garbingai duotos priesaikos, tebūnie man leista džiaugtis gyvenimu bei medicinos mokslo praktika.
Tepadeda man Dievas!

HIPOKRATO (460-377 pr.Kr.) PRIESAIKA

Prisiekiu gydytoju Apolonu, Eskulapu, Higija ir Panacėja, taip pat šaukiuosi liudininkais visus dievus ir deives, kad šią priesaiką ir šį pasižadėjimą vykdysiu nepriekaištingai pagal savo jėgas ir sąžinę:
Savo mokytoją, išmokiusį mane šio meno, gerbsiu kaip savo tėvus, dalysiuos viskuo ir teiksiu, ko tik jam gyvenime reikės; jo sūnus laikysiu savo broliais ir mokysiu juos be atlyginimo ir sutarties, jei panorės šio meno išmokti; perteiksiu savo pamokas ir paskaitas bei viso kito mokslo žinias tiek savo, tiek ir savo mokytojo sūnums, taip pat tiems mokiniams, kurie pasižadės raštu ir duos gydytojo priesaiką, o be šių – niekam kitam.
Gydydamas ligonius, nurodysiu pagal sugebėjimą bei sąžinę atitinkamą gyvenimo būdą ir juos saugosiu nuo bet kokios žalos ir skriaudos.
Niekam, nors ir labiausiai prašytų, neduosiu mirtinų nuodų, taip pat panašių jų sumanymų patarimu neparemsiu. Be to, nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti.
Užsiimsiu medicinos menu, gyvendamas nesavanaudiškai ir dorai.
Sergančių akmenlige pats neoperuosiu, – tai atlikti pavesiu prityrusiems chirurgams.
Į kokį tik namą aš beužeisiu, žengsiu sergančiųjų labui, be išankstinio kėslo pakenkti ir įžeisti, ypač be kūniško geismo moterų ar vyrų, laisvųjų žmonių ar vergų, kuriuos man teks gydyti.
Visa, ką gydydamas matysiu ar girdėsiu, ar šiaip ką, net ir nekviestas gydyti, patirsiu apie žmonių įprastą gyvenimą, nutylėsiu ir laikysiu paslaptyje, jei nebus reikalo tai viešai paskelbti.
Taigi, šios priesaikos nepriekaištingai laikantis bei jos nelaužant, tebūna man lemta džiaugtis gyvenimo laime ir darbo sėkme, o mano garbė tebūna amžinai visų žmonių aukštinama. Jei šią priesaiką sulaužysiu ar neteisingai prisieksiu, teįvyksta man viskas priešingai.

Atnaujinta Hipokrato piresaika

Keletas anekdotų pirmadieniui

Du gerai įkaušę vyrukai šneka tarpusavyje.
Vienas skundžiasi kitam, kad
kuomet jis grįžta namo išgėręs, jo neįsileidžia žmona. Aišku, antrasis iš
karto pasiūlo išeitį:
– Daryk taip, kaip aš. Kai paskambinu ir žmona atidaro duris, aš metu ant
jos galvos švarką. Tada ji nepastebi, kad esu šiek tiek įkaušęs ir taip
prasmunku į kambarį.
Aišku, išgėrė vyrukai dar porą butelių. Ir pirmasis nutarė išbandyti
pasiūlymą. Pabarškino į duris. Joms atsidarius, jis nusivilko švarką ir
metė. „Nepataikiau", – nusprendė. Pabandė mesti marškinius, bet kur tau, tas
pats. Apsigraibė. Kelnės! Šiaip taip nusimovė ir metė…
Durys užsidarė ir troleibusas nuvažiavo.

 
– Prašom, Jums atėjo kvietimas.
– Negirdžiu!
– Atėjo Kvietimas!
– Kas atėjo?
– KVIETIMAS, sakau paraidžiui: Kotryna, Vitalija, Ieva, Eglė, Tomas, Irina,
Maja, Asta, Sigitas.
– Kas tai per žmonės?!

Parkas. Ant suoliuko sėdi solidus vyriškis, su kostiumu, kaklaraiščiu,
baltais marškinukais, nublizgintais batais ir godžiai valgo sumuštinį. Virš
jo ant šakos sėdi du žvirbliai. Vienas sako:
– Jei po minutės jis su mumis nepasidalins – teks supažindinti jį su
tamsiąja mūsų asmenybių puse.

– Brangusis, aš taip pavargau, mes jau dvi valandas einam!
– Pakentėk, brangioji, jau greit pailsėsim.
– Nebegaliu! Kuprinė nuspaudė pečius, batai trina, saulė kepina!
– Na ką aš galiu padaryti, brangioji?
– O gal tu išliptum iš kuprinės, brangusis?..

Neįmanoma kažko pasakyti taip, kad nuskambėtų ir protingai, ir gražiai ir
nuoširdžiai…

Užrašas pasienyje

"Gerbiami pažeidėjai, ryšium su ribotu pasienio
apsaugos finansavimu ir susidariusiu šovinių trūkumu, įspėjamieji šūviai
į orą daugiau nevykdomi. Atsiprašome už nepatogumus."