Stebėkite, nustebkite,
Gyvenimą supraskite.
Ieškokite, patirkite,
Pametę vėl atraskite.
Juokaukite, kvatokite,
Jei reikia ir paverkite.
Pilnais plaučiais kvėpuokite,
Gyvenimo nesmerkite.
Bandykite ir klyskite,
Suklydę vėl kartokite.
Išlikite vaikystėje
Ir ryžto nestokokite.
Suklupę atsikelkite,
Paklydę vėl sugrįžkite.
Jei reik atsiprašykite,
O ir atleist išdrįskite.
Laima Petronienė
Ant liaunų šakų sutūpę,
Pumpurai pavasariu pragydo –
Sveikina gyvenimą –
Tą pilką mūsų būtį…
Čiulba žiedas, širdyje pražydęs: –
Būk pasveikintas,
Prisikėlimo –
Amžino stebuklo –
Ryte!
Linkim niekad nepasenti,
daug sėkmės,
sveikatos užgyventi!
Šviesią ateitį matyti…
Dar galėtume pratęsti,
bet labai jau norim švęsti!
Tėti, tėti, būk šalia,
Tėti tėti – visada.
Apkabink, kai man sunku,
Nuramink, kai aš liūdžiu.
Pasakyti tau „myliu“
Man taip lengva ir smagu.
Žaisti su tavim patinka
Krėsti pokštus mums taip linksma.
Kai bus liūdna tau kada,
Būsiu prie tavęs šalia,
Ir žinok, kad tu brangus,
Mylimiausias man žmogus!
Šiandien linkime:
Mažo stebuklo, kai žvelgi į užmiegančią jūrą
ir jauti palaimą, girdi žuvėdrų krykštavimą
ir jauti galią pakilt su jom kartu,
pažvelgt iš aukštai į vaivorykštę, rūką, miškus.
Gali leistis į nepakartojamą kelionę,
kur surastum naujų, kartu ir paprastų stebuklų.
Lai tavo dienose
gerumo sodai žydi,
Lai sninga obelys
baltais žiedais,
Lai tavo laimę į rytojų lydi
švelnus vėjelis
upėm ir kalnais.
Tegul ruduo išbarsto visą auksą
Pasėja džiaugsmo grūdą širdyje,
Teguls sparnus tau
užaugina paukščio,
Kad kiltumei aukštai su
jais drauge.
Pire metų skaičių vieną dar pridėkim.
Juk niekas nepasikeitė, tiesa?
Tikslai tie patys ir tie patys siekiai.
Draugai tie patys tik nauja pradžia
Į kalendorių suguldys iš lėto
Naujas datas, gal būt naujus vardus.
o šiandien švęskime kas jau turėta
Ir už teisingus ateities planus.
Pažiūrėk- ten aukštai
Žiū, žvaigždė įsižiebs.
Ir kurtieji išgirs,
Ir akli praregės.
Vėjas pūtęs nurims,
Gyvulėliai kalbės,
Sidabrinė žuvis
Žvelgs iš eketės.
Kur bebūtum dabar
Pasibaigs – prasidės
Paslapčių paslaptis
Nuo Kalėdų žvaigždės.
V. Stakėnas
Kaip uogienė kvapni,
Kaip megztinis šilta,
Kaip sapnas saldi
ir kaip pūkas balta.
Šventė ta, kurioje,
Bus laimingi visi
Ir kiekvienas suras
Po stebuklą širdy.
Laukiam jos nekantriai
Dideli ir maži,
Kai ateis, pasibels
Ir nudžiugsim visi
Ir atneš dovanų
Tai ko laukei labai,
Apsigaubs jaukumu
Ir širdis ir namai…
Gimtadienis – tai dienų žiedas,
Tebūna laukiamas ir mielas.
Tegul kasdien Tau šypsosi likimas,
Dienos garsėja prasmingais darbais,
Širdis tiktai džiaugsmo gėles skina,
Puošias gerumo ir laimės žiedais.