Kiekviename rasos lašė atrask save
ir pažiūrėki, kokiso dienos trumpos!
Jos tirpsta tarsi žvaigždės danguje,
ir,rodos, liekam daug ko nepasakę…
Tad džiaukimės vieni kitais dažniau,
tegul dienų tėkmėn prisnigs gerumo,
tebūna lengva eit visais keliais –
stiprybės, laimės ir gerumo.