***

Gyvenimo keliai vos matos.
Kiek jų daug, kokie jie platūs.
Dar nežinomi beveik …
Na tai kas, tik drąsiai eik!

Tegu žiedai išpuoš kiekvieną šventę,
Kaip veidą puošia lūpų šypsena,
Tegu krūtinės džiaugsmas neaplenkia
Ir laimė nesibaigia niekada.

Ne visos audros nuoskaudas palieka –
Po jų sušvinta mėlynai dangus…
Tegu tikrove virsta Tavo siekiai,
Lai negandų Tavam kely nebus.

Tavo vaikiškas mažas pasaulis
Dar apgaubtas stebuklų skraiste,
Ir veidukas dar švyti kaip saulė,
Kai miegodama(-s) šypsais sapne.

Tu tyra ir trapi asmenybė,
Dar nei melo, klastos nežinai.
Tavo vaikiškas mažas pasaulis
Tegul būna ilgai, dar ilgai….

 

***

Aš – trapus ir baltas popieriaus lapas,
Pats nusispalvinti negaliu,
Tad, jei piešite tamsiomis spalvomis,- būsiu niūrus,
Jei piešite mane skaisčiomis spalvomis, -būsiu šviesus ir linksma
Aš – paruoštas lipdymui molio gabalas,
Pats nusilipdyti negaliu,
Tad, jei lipdysite mane piktą ,-būsiu gąsdinantis,
Jei lipdysite mane mąstantį,- būsiu paguodžiantis.
Aš- maža ir gležna gyvybės sėkla,
Pati išdygti negaliu,
Tad, jei sėsite mane abejingai, užaugsiu menka,
Jei sėsite mane su meile, užaugsiu derlinga.
AŠ- jūsų sumanyta, bet neužbaigta daina,
Pati sau žodžių pasirašyti negaliu ,
Tad, jei sudėsite į mane bet kokius žodžius skambėsiu padrikai ,
Jei sudėsite į mane išminties pilnus žodžius, skambėsiu gyvai.
Globokite, mylėkite mane, aš – jūsų vaikas.

***

Šiandien tave pakrikštijom,
dabar tu katalikas.
Užaugsi didelis, stiprus,
nors šiandien dar visai ridikas.

***

Viltie žemelės,
dar nemoki nieko, nieko,
Dar tau pačiam be galo reikia
Rūpesčio visų.
Mirksės žvaigždelės,
Augsi tu iš lėto
Ir mokysies
Šito pasaulio paslapčių.
Mielas vaikeli, greitai suprasi,
Koks grumstelis kietas,
Bet krikšto angelas
budės šalia žingsnelių netvirtų.
Gal tau pavyks suprasti,
Kaip gyvenimas sudėtas,
Ir rast saulėtą krantą,
Kupiną šviesių dienų.

***

Sukalbėkime maldą kasdieninę,
padėkoję kas savo dievams,
išardydami stūksančią sieną
ir palaiminę kelią vaikams.

Užrakinkime pyktį į narvą,
kad daugiau niekada ir niekam.
Dar-užnerkime liūdesiui šarvą
iš visų pakelių surinktam.

O paskui, susiėję užsėkim
tuščią dirvą gerumo grūdais,
ir praleiskime meilę į priekį-
tegul laisto ją syvais tirštais.

Kad daigai dygtų sodrūs ir vešlūs,
kad įaugtų giliai šaknimis,
kad gyvenimas šimtmečiais tęstųs
ir ne vien tik lietaus dienomis.

***

Meiliai šypsosi saulutė,
skleidžias mėlyna žibutė,
čiulba linksmas vyturys,
džiaugsmas beldžias į duris:
šiandien krikštytas, vaikeli,
tavęs laukia ilgas kelias.
Kai paaugsi, sutvirtėsi
ir tėveliams tu padėsi…

***

Tau, vaikeli, dovanojam
mes ramunių pievą,
garbanotą debesėlį
ir švelniausią vėją.

Tavo šypsena tyra
Šviečia mums kaip saulė.
Tu brangiausias mums esi visame pasauly!