Himnas meilei

Aš trokštu jums nurodyti
dar prakilnesnį kelią:
Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau
žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;
jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.
Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
1 Kor 13, 1 – 8

***

Meilė!

Tai ištisas tomas ir tik vienas žodis;

Tai vandenynas ir ašara;

Tai septintas dangus ir miražas;

Tai audra ir atodūsis;

Tai tūkstantis metų ir sekundė.

Koks sutelktas džiaugsmas ar skausmas

Laimingoje ir nelaimingoje meilėje!

Tai miela muzika sielai,

Priverčianti virpėti visas stygas.

(Fupperis)

***

Tave ant rankų atnešiu

Prie slenksčio auksinio rudens

Ir nepasakęs nė žodžio lėtai nutolsiu

Ilgai žiūrėsiu iš tolo kaip vėjas

Tau plaukus kedens

Ir tik medine ranka savo paukščiui pamosiu

 

Žinau dar liko kažkas ko

Nespėjau tau pasakyt

Ir kad sušalusiom lūpom

Rytoj tau dainuosiu

Dabar keliuosi einu ir ant

Rankų iškėlęs nešu

Tavo svaiginančią meilę

Kuria ilgai dar gyvensiu

 

Su krintančiais lapais

Ji ruošiasi skristi

Aš būsiu kitoks jau

Ir man reiks gyventi vienam…

Čia…

***

Kiek išbarstyta

Bučinių karštų!

Besaikė meilė

Liejasi kraštais.

Mes žvakę deginam

Dienos metu,

Užmiršdami,

Jog vakaras ateis.

(A. Baltakis)

***

Diena, kurią mes nedegsime meile,

Daugelis mirs iš šalčio!

Mylinti širdis tampa kvepiančia rože,

O svajonės – gėlėmis,

Kuriomis siela pražysta.

Nepavarkim mylėti!