***

Būk palaimintas, ryte, pagimdantis aušrą.
Būk palaiminta, moterie, gimdanti žmogų,
Tokį mažą, bejėgį, gležnutį ir trapų,
Tokį tvirtą, galingą vidumi ir protu.
Būk palaiminta!

***

Kaip gerai, kad nepaklydo

gandras, nešdamas tave…

Juk dabar kiekvieną dieną

širdis skęsta vien džiaugsme! 

***

Kalėdų senelis tipena mišku,
Jis neša eglutę vaikams ant pečių,
Toks senas ir žilas tipena lazda,
Kaip sniegas plaukai jo kaip sniegas barzda.

***

Seni, seni, besmegeni
Negadink mums duonos,
Kai užduosiu per barzdelę
Išbyrės aguonos.

***

Baltos rogės, baltas žirgas
Pasagėlės baltos mirga
Rogėse balta viešnia
Kas tokia ji, nežinia?
Aš esu balta žiemužė
Girdit, mano pūgos ūžia.
O į rogutes netilpę
Po laukus jau vėtros švilpia.

Sausis

Brenda sausis su veltiniais
Balto vėjo vėpūtiniais,
Ir nustebęs žiūri sausis:
Iš pusnyno – kyšo ausys…

– Kelkis, kiški skeltanosi,
Tu pusnyne suragosi!

– Nesušalsiu, dėde sausi!
Pusnys – patalai šilčiausi!
Įsikasęs po sniegu,
Kaip karalius aš miegu.
Kalėdų senelio eilėraštis

Ar lauki mano dovanų?
Tuojau sulauksi,ateinu…
jei pasitiksi-pasitik,
jei lenks į miegą,tai užmik…

Žinau visų žmonių vardus,
visas duris, visus vartus
Jei reiks-įeisiu ir per sieną
Be dovanų neliks nė vienas!

(K. Kubilinskas)

EGLUTĖ

Pasipuošusi, mažutė,
Balto sniego paltuku
Brenda per pusnis eglutė
Be kelių, be takų.
– Kur, eglute, tu eini?
Gal mieste kur gyveni?
– Per pusnynus aš einu
Paklausyt žiemos dainų.

(P. Gaulė) 

Naujieji metai

Mirga žvaigždėm ir snaigėm
Žalios palaukių eglytės.
Sidabro varpeliais aidi
Naujųjų metų rytas.

Paukščiams parneš dovanų
Saulę – raudoną uogą,
Kiškiams – šiltų kailinių,
Vaikams – saldainių ir juoko.

Spindi ledinis langas,
Briedžio ragais išrašytas.
Sidabro varpeliais skamba
Naujųjų metų rytas.

(J. Degutytė)

Žiema

Važiavo žiema ledo tiltu
Ir vežėsi pusmaišį miltų.

Ir džiaugėsi:
-Bus kaip iš rago
Sausainių, riestainių, pyrago!

Gulėsiu viena sau po uosiu
Ir valgysiu. Niekam neduosiu.

Užkliuvo jos ratai už vėjo,
Ir miltai visi išbyrėjo.

Vaikai, atsikėlę iš miego,
Už lango pamatė daug sniego.
(J.Marcinkevičius)

Ledinės gėlės

Nesulaukę vasarėlės,
Ant langų pražydo gėlės.

Priglaudžiau prie stiklo skruostą
Ir ledinę gėlę uostau.

Štai nosytė jau sušlapo,
Neužuodus jokio kvapo.

Kam tokias gėles augint?
Nei pauostyt, nei nuskint.
(J.Marcinkevičius)