***

Žū žū žū per kiškio kiemą
Šaltis vežė baltą žiemą.
Kiškis piškis strykt iš miego
Žiū pro langą, pilna sniego.

***

Seni Šalti, raudonosi,
Ką tu man padovanosi?
Ar žaisliuką, ar broliuką?
Ar raudoną obuoliuką?

***

Aš mažas vaikelis,
kaip pupų pėdelis,
Šen šoku, ten šoku
Ir nieko nemoku…

***

Bulvė kalbina buroką – tau visai brolyti bloga,
Šeimininkė bėga skuba, tuoj įmes tave į sriubą.
O burokas tiktais juokias – kas čia tokio, kas čia blogo?
Nutarkuos virtuvėj nosį – va tada ir tu žinosi.
Aš jaučiu, aš jaučiu – blynų bus labai gardžių!

***

Šiaurys už lango ūžė: Žu žu! Žu žu! Žu žu!-
Balta žiemužė atėjo pamažu…
O jos vaikučiai laukė su slidėmis kieme.
Žiemužė baltaplaukė pasakė jiems: „Eime!"
Nusivedė į kalnus ji daug mažų draugų,
Ir veidukus, ir delnus patrynė ji sniegu.
Dabar tai bus nešalta, ir žaisti jie galės…
Žiemužę baltą baltą visi vaikai mylės.

***

Žvilgtelėjus į akis vasario (kovo)
saulė aukso skrynią atidarė
ir prižarstė mišką spindulių
kaip linksmų pavasario gėlių.

***

Kas kiek paauga per metus?
Zuikutis net penkis kartus!
Ir tu stiebiesi šitaip greit…
Net metai spėjo tau sueit!..

***

Vaikystė – tai margas drugelis,
Vaikystė – tai sapnas gražus,
Ji lekia kaip lengvas vėjelis
Ir greitai skaičiuoja metus.

***

Dovanoju Tau vaikystės pasaką,
Džiugų juoką, laukų žalumą,
Dovanoju viską; – tik ne ašarą,
Tik ne karčią, sūrią ašarą…

***

Kaip gerai, kad nepaklydo
Gandras, nešdamas tave…
Juk dabar gimimo dieną
Galime atšvęst drauge!!!