Kokią knygą paskutiniu metu perskaitei?

Pradžia Forumai Knygos, muzika, filmai Kokią knygą paskutiniu metu perskaitei?

Diskusijos apie knygas, muziką ir kiną.
Rodomi 4 įrašai - nuo 61 iki 64 (viso: 64)
  • Autorius
    Įrašai
  • #14914
    Agnusyte
    Keymaster

    F.Scott Fitzgerald „Švelni naktis“

    Iš anglų kalbos vertė Kristina Miliūnienė (Alma littera, ). Tai Amerikos rašytojo knyga.

    Frensis Skotas Ficdžeraldas (1896 – 1940) – garsiausias amerikiečių “prarastosios kartos” rašytojas. Žymūs jo romanai “Didysis Getsbis”, “Švelni naktis”, “Gražūs ir prakeikti”, “Džiazo amžiaus istorijos”, “Paskutinio magnato meilė” ir kt.

    Romanas “Švelni naktis” sudarytas iš trijų dalių, kuriose persipina autoriaus, jaunos aktorės Rozmari, psichiatro Ričardo ir jo žmonos Nikolės pasakojimai.

    Skotas Ficdžeraldas paliko septyniolika knygos rankraščių. Vis tobulindamas knygą, jis norėjo “pavaizduoti žmogų, iš prigimties idealistą, pasiklydusį dvasininką, kuris kildamas į socialines aukštumas, praranda idealizmą, talentą, grimzta į alkoholizmo ir ištvirkavimo liūną”.

    Man knyga paliko įdomų įspūdį. Labai psichologinis romanas, kuriame gausu įvairių psichoanalizės aprašymų, jos panaudojimų būdų išmėginimų. Kartu tai ir sunki psichologiškai istorija, kurioje vaikystėje patirtos traumos bei jų pasekmės lydi per visą žmogaus gyvenimą…

    Perskaičius atrodo, kad romano pabaiga lyg ir gera, bet visgi lieka justi toks slogus jausmas, nes vienas iš pagrindinių herojų pasirenka nelaimingo savęs gyvenimą…

    Internete skaičiau, jog šis romanas labai biografinis F. S. Fitzgerald romanas, paremtas jo ir žmonos Zeldos asmenine gyvenimo patirtimi.

     

    Citatos:

    “Kai bėgi nuo skausmo, atrodo, kad reikia iš naujo nueiti visus žingsnius, kurie į tą skausmą atvedė.”

    “Per šiuos santykius kiekvienas asmuo taip priartėdavo, kad tartum įsispausdavo į jį, ir jis pats pasidarydavo tuo asmeniu, nes reikėjo arba priimti viską, arba nieko; atrodė, kad ii gyvenimo pabaigos jis pasmerktas nešiotis savyje visų tų žmonių ego, kadaise pažinotų ir mylėtų žmonių, ir būti tokio tobulumo, kokio buvo jie. Buvo visame tame ir dalelė vienišumo – juk taip lengva būti mylimama ir taip sunku mylėti.”

    “Galvok pati, o jei ne, tie, kurie galvos už tave, atims iš tavęs valios jėgą, perdirbs tavo skonį ir suvaržys įpročius, išmuštruos, sunaikins visa, kas tavyje dar gyva.”

    •  Agnusyte redagavo šį atsakymą prieš 5 months.
    #14930
    Agnusyte
    Keymaster

    B. A. Paris „Anapus uždarų durų“

    Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017, iš anglų kalbos vertė Anita Kapočiūtė,
    Šią knygą priskyriau prie Trilerių kategorijos.

    Tai B. A. Paris debiutinis trileris, išleistas 2016 metais Didžiojoje Britanijoje. Knyga iškart tapo perkamiausiųjų sąrašuose.

    Istorija pasakojama dviem perspektyvom: anksčiau ir dabar. Džekas – labai išvaizdus advokatas, kuris gina moteris, patyrusias smurtą, nepralaimėjęs nei vienos bylos, susikūręs biografiją be jokios juodos dėmelės. Greisė – graži namų šeimininkė, labai mylinti savo neįgalią seserį. Tiesiog tobula pora. Tobula santuoka.

    Taip Džekas ir Greisė atrodo visiems kitiems. Bet kodėl tuomet Greisė negali niekur išeiti viena, neturi telefono, nutraukė visus ryšius su draugais ir, rodos, kiekvienas jos pasakytas žodis yra pasvertas šimtus kartų ir apgalvotas? Labai labai įdomi ir įtraukianti istorija, kurioje nerasite fizinio smurto aprašymo scenų. Čia pavaizduotas smurtas daug “gilesnis”, todėl ir nematomas išoriniam pasauliui (beveik nematomas). Skaitydama knygą, pati apgalvojau visus galimus pabėgimo būdus, galvojau, ką aš dar daryčiau, ką pabandyčiau… Ir kai galų gale susitaikiau, kad pabėgimas neįmanomas- kai su tuo susitaikė ir pati Greisė, kai pamaniau, kad knyga taip ir baigsis, autorė meistriškai ir labai subtiliai išsprendė šį klausimą. Rekomenduoju perskaityti mėgstantiems psichologinius, įtemptus trilerius.

    Skaitant knygą visąlaik kirbėjo mintis, iš kur autorė “ištraukė” tokią idėją, kas ją paskatino parašyti tokią istoriją. Autorė į tai atsako: “Man kilo rimtų įtarimų dėl vienos mano draugės santuokinio gyvenimo – mano vaizduotė ėmė kaisti ir netrukus atsirado šis romanas.“ Autorės manymu, viena knyga tapo tokia sėkminga todėl, kad žmonės visada domisi tuo, kas vyksta už uždarytų durų, mums visiems kartais labai labai norisi dirstelėti pro rakto skylutę…

    #14990
    Agnusyte
    Keymaster

    Guillaume Musso „Angelo kvietimas“ (Baltos lankos, Vilnius, 2017)

    Vertė Donata Pleskevičienė. Tai pirmoji dalis. Antroji dalis – „Butas Paryžiuje“. Knygą priskyriau prie knygos, kuri pirmoji iš serijos.

    Pats autorius šiuo metu labai populiarus Prancūzijoje ir visur kitur. Tai buvo pirmoji šios autoriaus knyga, kurią skaičiau.

    Knyga pasakoja apie netikėtai oro uoste susidūrusius Madleną ir Džonataną, kurie per klaidą apsikeičia savo mobiliaisiais telefonais. Kai tai išsiaiškina, jau būna per vėlu- vienas yra San Franciske, kitas – Paryžiuje. Žinoma, jie pradeda „knaisiotis“ vienas kito telefone, randa ten paslapčių, kurių nei vienas niekam nenorėjo atskleisti…

    Bent man knyga buvo daug kur nuspėjama, todėl kiek nuobodoka… Patiko, kad kiekvienas knygos skyrius prasideda jį apibūdinančia kokios nors žymaus žmogaus citata ar ištrauka…Pavadinčiau knygą romantiniu detektyvu. Tikriausiai tikėjausi iš išliaupsinto rašytojo kūrinio truputį daugiau… Tačiau matyt pasirinkau skaityti pirmą šio autoriaus knygą ne tą, kurią skaitė visi kiti jį rekomenduojantys.

    Ar skaitysiu antrąją šios istorijos dalį? Kol kas ne…

    #15012
    Agnusyte
    Keymaster

    Camilla Lackberg „Ledo princesė “

    (2011 m., Tyto alba, iš švedų kalbos vertė Giedrė Žirgulytė). Knygą priskyriau prie švedų rašytojų knygų.

    Tai švedų rašytojos detektyvas, kuriame aprašomi įvykiai, vykstantys mažame Švedijos miestelyje Fjelbakoje (čia pati rašytoja užaugo). Tai pirmasis šios autorės trileris, kurį perskaičiau ir dabar puikiai suprantu, kodėl autorė taip staiga tapo tokia populiaria  rašytoja, o savo gimtojoje šalyje yra lyginama net su garsiąja Agata Kristi.

    Knygoje aprašomas mažas, vos tūkstantį gyventojų turintis Švedijos miestelis, kuriame visi vieni kitus pažįsta ir būtent čia pagrindinė knygos herojė žurnalistė Erika tvarkydama savo žuvusių tėvų namus bei rašydama biografinę knygą, sužino apie savo vaikystės draugės mirtį. Erikai sunku patikėti, kad jos vaikystės draugė galėtų nusižudyti, todėl ji imasi ieškoti atsakymų, kurie galėtų tai paaiškinti. Prie jos tyrimo prisideda ir jos vaikystės draugas policininkas Patrikas. Kartu jie narplioja painią ir daug metų slepiamą mažo miestelio istoriją.

    Iki pat pabaigos nesupratau, kas yra nusikaltėlis. Ir vis įkyriai visos knygos skaitymo metu jaučiau, kaip aprašomo Švedijos miestelio gyventojams svarbu (o gal net svarbiausia!), yra tas vienintelis visiems rūpintis dalykas: „o ką žmonės pasakys ar pagalvos…“

    Skaitant jautėsi, kaip rašytoja labai meistriškai narplioja bei po truputį atskleidžia daugelio personažų gyvenimo siužetus, ieško paaiškinimų, galimybių, spragų… Kurias užpildžius išaiškėja tikrasis žudikas… Man asmeniškai skaitant atrodė, kad autorė iš lėto mėgaudamasi po truputį painioja visą šią ledo šaltumu apgaubtą istoriją ir tikrai suteikia malonumą mėgstantiems skaityti psichologinius trilerius…

     

    Citatos:

    „Nesenkit. Su kiekvienais praeinančiais metais sena vikingų mintis nušokti nuo uolos, kad netaptum našta jauniems, ima darytis vis patrauklesnė. Lieka tikėtis, kad taip nukarši, jog manysi vėl esąs dvidešimtmetis…“

Rodomi 4 įrašai - nuo 61 iki 64 (viso: 64)
  • Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.