Poezijos skyrelis

Pradžia Forumai Knygos, muzika, filmai Poezijos skyrelis

Diskusijos apie knygas, muziką ir kiną.
Rodoma 15 įrašų - nuo 1,486 iki 1,500 (viso: 1,521)
  • Autorius
    Įrašai
  • #15536
    Agnusyte
    Keymaster

    Pražydęs sodas ir šilas ūžia –
    Linksmoms vestuvėms puošias gegužė…
    Skruostai raudoni, mėlynos akys –
    Stebiu, kaip stiebias kaštanų žvakės
    Ir kaip lelijos ir baltos rožės,
    Saulės draugužės, žiojasi, vožias…

    Netaupo viešnios šilko nei drobės,
    Žaliais šilkeliais juosias ir gobias,
    Bet ant jaunoji, ant obelytė
    Maloniai žiedu vaišina bitą,
    Stiebias didingai kaip karalienė,
    Lyg pienu prausias, maudosi piene…

    Žaliais audimais išklotas kelias,
    Svyruoja, virba žalios skarelės, –
    Kykai ir raiščiai, sagos geltonos,
    Lieknos viršūnės, šakelės plonos –
    Galingas džiaugsmas širdį pagauna
    Kaip visa marga, kaip visa jauna!

    A. Miškinis

    #15558
    rudeninė
    Participant

    Palaiminimas

     

    Tu kaskart, išleisdama į kelią,

    „Dievas tegu laimina“, – tari.

    Ir suvirpa nerimas lašeliais

    Ant blakstienų žodžio vidury.

     

    Aš žinau, kodėl kaskart sustingsta

    Širdgėla blakstienose sakais –

    Per ilgai šiaurys galavo vinkšną,

    Ir žalojo šerdį per ilgai.

     

    Tu sakai, išleisdama į kelią:

    „Dievas tegu laimina, sūnau.“

    Ir netirpsta nerimo lašeliai.

    Ir kodėl netirpsta jie – žinau…

     

    Ir žinau, kad nieko nepadėtų

    Dievo vardas, gęstanti malda,

    Jei į kelią žodžiai išlydėtų –

    O ne Tavo meilė amžina.

     

    Vytautas Norbutas

    #15559
    rudeninė
    Participant

    Motinai

     

    Kaip keistai mes pasaulį tik gimę sutinkam –

    Protestuodami rėkiam, kad mus pasitinka šviesa.

    Kaip liūdnai šį pasaulį mes margą paliekam,

    Kai jo žvilgesį vėl užgesina tamsa.

     

    Rudeniop, kai į sutemas slenkantys medžiai

    Mini mėlyną dangų ir mėgdžioja paukščių balsus,

    Pasilik vieniša, motinėle, prie liūdinčio lango –

    Vieniša per dienas ir per savo bemiegius sapnus.

     

    Nieks negrįžta – net vėjas, kuris pasisuko

    Pasakytų dar vakar tau žodžių linkme.

    Gal todėl keistame svaiguly vis sūpuoji anūką

    Ir bėgioji po pievas vaikystės basa?

     

    Pasakyk, kaip galėčiau vienatvę tą skaudžią išpirkti?

    Kaip galėčiau įteikt tau per mirtį gėlių?

    Mano dienos… Žinai, tyliai akmenys girdi.

    Mano naktys taip pat – ir todėl aš tyliu.

     

    Jonas Balčius

    #15568
    Agnusyte
    Keymaster

    Lemtis Gyvenimą mums dovanoja
    Lyg karoliukų nuostabią mozaiką.
    Metus ir mėnesius jausmais apkloja:
    Pradžiugina, nuliūdina, palaiko,
    Apjuosia nerimu, sėkme ir laime,
    Ir tampame visi lyg sielos broliai,
    Nepakartojamos Būties keleiviai
    Ir reikalingi tarsi saulė žolei.


    A.Murauskienė

    #15569
    Agnusyte
    Keymaster

    Bėga pro šalį
    Pavasariai, vasaros,
    Skamba koncertai žiogų…
    Ir žmogui, plaštakei ir vabalui
    Viskas ateina pačiu laiku.
    Skuba jaunystė
    Į savo pavasarį.
    Akys žeria žvaigždes.
    Viską jaunystė tau dovanoja.
    Atspėk, ką rytojus atneš.
    Gal almantį juoką,
    Gal dainą saulėtą,
    Gal žiedų nuostabių dovanos?
    Tik nesustoki, tik ženki į priekį,
    Tik nepražiopsoki savos dalios.
    Likimas juokias,
    Likimas kvatojas,
    Tu pati jį savo rankoj laikai.
    Tik nepaleiski, stipriai laikyki –
    Ir laimė, ir meilė ateis…

    T.Leciūtė Lorenčienė

    #15635
    rudeninė
    Participant

    Jau karklams žaliabarzdžiams

    Bitės galvas kutena, –

    O jie snaudžia, prie upės sutūpę,

    Saulė išrezgė

    Žaliąjį audinį skardžiams,

    Ir todėl jau žuvytės teškena,

    Krykščia antys po mėlyną upę.

     

    Ir po tylumą žalią braido mano svajonės.

    Prie upelio jos kniaubias ir geria.

    Su kuprinėm pilnom jos sugrįš po kelionės,

    Tartum bitės, medaus prisigėrusios,

    Ir, akis lyg žibuoklės pravėrusios,

    Man paporins,

    Kaip žemėje gera,

    Kaip gyventi pasaulyje gera.

     

    Vaidotas Spudas

    #15672
    rudeninė
    Participant

    Gerumas

     

    Į žemę griūva pilnaties šviesa –

    Širdis suvirpa, paslaptį atskleidus,

    Kad daugiaveidė žmogiška šviesa,

    O žmogiško gerumo – vienas veidas.

     

    Žinai, kad nepadėsi, bet pabūk

    Su tuo, kuriam kančia užtemdė dangų.

    Žinojimas, pavirtęs gerumu,

    Parimo po tamsiu pasaulio langu.

     

    Dalia Saukaitytė

    #15693
    Agnusyte
    Keymaster

    Privaloma vasara

    Pabeldė laikrodin Birželis,
    Nušokęs naktį nuo dangaus,
    Ir pedagogai kaip paukšteliai
    Išskrido paatostogaut.

    Per dangų tartum gervės traukia
    Su lagaminais į Pietus…
    Atostogos visiems suaugusiems —
    O tau atostogų — nebus!

    Nes su žaliaisiais vadovėliais
    Birželio traukiny žaliam
    Atūžia Vasara kaip vėjas —
    Privaloma visiems vaikams.

    Reiks Vasaros mokyklą žalią
    Dabar lankyti būtinai.
    Rugpjūtį, Liepą ir Birželį
    Reikės išmokt atmintinai.

    Irklavimas, turistų žygiai
    Su palapinėm ir laužais,
    Plaukimas, futbolas, žvejyba —
    Visiems visiems ir — būtinai!

    Prie vandenų, žaliuos pušynuos
    Laikys egzaminus visi,
    Jau kepa pažymiai kaip blynai
    Ant pievos — mėlyni, žali…

    Kur kaip klaustukas upės vingis,-
    Jeigu nušokti kas išdrįs
    Be parašiuto nuo tramplino –
    Tam upė penketą rašys.

    Jeigu sutikęs skruzdėlytę
    Tu jai pirmasis kelią duosi,
    Nes ji — dama, nes ji – mažytė,
    O tu — tik svečias jos namuos,—

    Pats Raudonviršininkas girios
    Kepurę prieš tave nukels,
    Ir Uodas — didis karo vyras
    Praskris pro šalį — neįgels.

    Bet jei pro siaurą telelangą
    Žiūri tu filmus nuobodžius —
    Tuoj pastaba: tėveliai brangūs,
    Nelanko Vasaros sūnus…

    Bet aš žinau, kad ją lankyti
    Lig sutemų tau nepabos!..
    Ir taip išmoksi tu Vaikystę,
    Kad nepamirši niekados…

    Juozas Erlickas

    #15729
    rudeninė
    Participant

    Malda už lakštingalą

     

    Audra praėjo.

    Nušniokštė lietus.

    Pavakarys.

    Lakštingala palaukės krūmuos gieda.

    Paukšteli,

    Tu džiaugies –

    Linguoja ant šakos lizdelis mažas,

    O jame –

    Po pilka plunksnele

    Gyvybė plazda!

    O, Viešpatie,

    Apsaugok šaką,

    Nuo kurios

    Pakils –

    Ir vėl,

    Ir vėl giedos –

    Pilkieji genijai – pasaulio giesmininkai…

     

    Juozas Nekrošius

    #15742
    rudeninė
    Participant

    Tėve,

     

    Skleisk šilumą, kaip skleidęs,

    Gerumą spinduliuok.

    Kitiems kaltes atleidęs

    Savųjų neskaičiuok.

     

    Lyg spindulys giedros dienos,

    Lyg šiluma namų

    Mums būki mūsų ateitim

    Ir mūsų likimu.

     

    Gyvenimo klaidžiuos keliuos

    Tavų akių reikės,

    Į mūsų virpančius žingsnius

    Įlieki išminties.

     

    Į mūsų nerimo dienas

    Ateiki su viltim.

    Į anūkėlių ateitį

    Prabilki praeitim.

     

    Iš ten, iš amžių glūdumos,

    Ir iš savų šaknų

    Išliki  mūsų ateitim

    Ir mūsų likimu.

     

    Egmilė

    #15757
    Agnusyte
    Keymaster

    Iš kur tas ulbėjimas smuikų ir fleitų?
    Iš kur tas svaiginantis širdį andante?
    Kad tik nenutiltų, kad tik nepraeitų
    Taip greitai birželio simfonijos šventė!
    Tačiau ta naktis taip trumpa nematytai!
    Dar žvaigždės zenite sužibti nespėjo,
    O paukščiai jau brėkštantį sveikina rytą,
    Ir topolių lapai guviai sušnarėjo.
    O aš dar nenoriu nė saulės, nė ryto.

    Nenoriu, kad sutemų burtai praeitų.

    Nurimus širdis visą amžių klausytų

    Birželio simfonijos smuikų ir fleitų.

     

    Vincas Mykolaitis Putinas

    #15758
    Agnusyte
    Keymaster

    Nuskubėjo tas laikas. Nubiro.
    Lyg nebuvo tada gyventa.
    Tai kodėl atminimai pažiro,
    Tarsi kojos palietė krantą?
    Tai kodėl lyg vaikystės gėlės,
    Tarsi sapnas iš miego išnyra
    Praeities nuostabus šešėlis.
    Šitoks tolimas. Šitoks tyras
    Tėčio rankos. Sudiržusios, sunkios
    Ir tie žodžiai nesumeluoti
    Dar prisimena, dar aplanko,
    Tik jau skuba juos Laikas nušluoti.
    Jis lyg vėjas dienas išnešioja,
    Tarsi duoną metus atriekia.
    Tai kas buvo, nesikartoja,
    Tik širdy tarsi deimantai lieka.

    A.Murauskienė

    #15781
    Agnusyte
    Keymaster

    Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą
    Su saulės šiluma ir su kvapu žiedų.
    Juk taip ilgai į šitą metą ėjome,
    Tad pasidžiaukime nepakartojamu turtu.
    Tada, kai snaigės šoko smagų šokį,
    Kai nuobodžias melodijas mums grodavo lietus,
    Kai šaltas lapkritis lapus nuskynęs juokės,
    Mes laukėm vasaros šiltų dienų.
    Ir vakarų, apgaubiančių lyg saulės skėtis,
    Ir Vaivos juostos,dangų juosiančios skersai.
    Tos nuostabios, nepakartojamos paletės
    Širdy neužgesins net vasaros nutolstantys garsai.
    Liepsnojo Joninių laužai, žydėjo ievos,
    Ir braidė rytas po rasas gaivias,
    Kvepėjo medumi šviežiu gimtinės pievos,
    Atvėrė meilė laimės skubančios gelmes.
    Tegul tik neganda čia nesuranda kelio
    O Letos upė lai visai išdžius.
    Te šoka vasaros suktinį beržas žalias
    Ir vėjai vasarinę laimę teatpūs!

    A.Murauskienė

    #15782
    Agnusyte
    Keymaster

    Dar tik pradžia birželio, o jau žydi liepos.
    Tiktai birželis, o tokia alsi kaitra.
    Gaivinančio šešėlio nepalieka
    Ši vasara žydėjimo ir nerimo pilna.
    Orų žinovai gąsdina audrom, perkūnais.
    Seni išminčiai pritaria: „Gerai nebus!“
    Birželio dienos tarsi laiko skubančio malūnai
    Vos spėja malti įvykius, ketinimus, planus.
    Talpina mėnesy garbingą Tėvo dieną,
    Paparčio žiedo paslaptį, mergaičių vainikus.
    Į puokštę margaspalvę sudeda po vieną
    Gėles kuklias ir rausvus dobiliukus.
    Suspindi krikštolo rasa laukų žolynai,
    Miškai sustingsta, auksaplaukės saulės nušviesti.
    Tarsi nuo kalno ristis vasara vėl ima,
    Ir skuba džiuginti vaivorykštėm bei lietumi.
    Tiktai nereikia, kaip ligi šiol, miegoti.
    Juk tokie skaidrūs paslaptingi vasaros rytai.
    Branginkime negarsią žiogo dainą, bitės šokį,
    Atverkim širdį Meilei, daugiabalsei ir lauktai.

    A. Murauskienė

    #15793
    rudeninė
    Participant

    KAM REIKALINGOS PIKTŽOLĖS

    Laukai pražydo piktžolėmis…
    Neskubėk išnaikinti
    Rugiagėlių,

    Lauko ramunių ir pienių,
    Net ir piktdagių…
    Žiūrėk,
    Jie reikalingi –
    Bitei,
    Boružei,
    Žaliojo žiogo šokdynėm,
    Margo drugelio plazdėjimui…
    Ir man –
    Trypiančiam žolę,
    Ir nežinia
    Kur…nueinančiam.

    Juozas Nekrošius

Rodoma 15 įrašų - nuo 1,486 iki 1,500 (viso: 1,521)
  • Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.