Poezijos skyrelis

Pradžia Forumai Knygos, muzika, filmai Poezijos skyrelis

Diskusijos apie knygas, muziką ir kiną.
Rodoma 15 įrašų - nuo 1,501 iki 1,515 (viso: 1,534)
  • Autorius
    Įrašai
  • #15794
    rudeninė
    Participant

    BIRŽELIO NAKTYS

     

    Kiekvieną naktį — po mėnulį,

    Geltoną tokį ir apvalų.

    Kiekvienąnakt šešėliai guli

    Ant palikto vienatvėj stalo.

     

    O mes išeiname, mes ieškom

    Dažniausiai to, ko nė nebūna.

    Keistu alyvų lapų prieskoniu

    Apkartiname karštą burną.

     

    O ilgos gatvės — tarsi lieptai

    Į tolimą, į lauktą krantą.

    Ten į kažką — nuo mūsų slėptą

    Per naktį karkvabaliai skrenda.

     

    Ten būsimasis vaisius brinksta,

    Kurį ir tau gal teks ragauti.

    Ten pasaka ta — apie princą,

    Kuris paukščius mėnuly gaudė.

     

    Eini namo. Nešies apvalų

    Mėnulį. Pameti. Jau švinta.

    Šešėliai nulipa nuo stalo

    Ir sulenda po spinta.

     

    Jonas Strielkūnas

    #15816
    rudeninė
    Participant

    Jei tau manęs reikės,

    Ieškoki liepoj,

    Arba tarp kvepiančių

    Medum korių.

    Jei tau manęs reikės,

    Ateik į pievą-

    Aš pasitiksiu

    Lauko varpeliu.

    Jei tau manęs reikės,

    Paklauski upės,

    Kuri bangelė

    Nešasi mane,

    Jei tau manęs reikės,

    Pakelk priklupęs

    Tą akmenėlį

    Gulintį šalia.

    Jei tau manęs reikės,

    Pažvelk į dangų-

    Matai tą debesėlį

    Tolumoj?

    Jei tau manęs reikės,

    Visur ieškoki.

    Tik niekad neieškok

    Žmonių minioj…

     

    Eglė Miliušytė-Brazdžiūnė (Egmilė)

    #15834
    rudeninė
    Participant

    …Visą laiką stebėtis buvimo stebuklais ir tyliai

    Iš raukšlių pasijuokt ir iš savo praeinančio laiko,

    Kuris atima viską, bet vėl kupinai sugrąžina,

    Kai nušviečia akis

    Skaidria pažinimo šviesa.

     

    Visą laiką žinot: už svaiginantį žemės artumą

    Ir artumą žmogaus nėra nieko vertesnio po saule

    Ir gražesnio nėra už tą amžiną sielos troškimą –

    Visą laiką mylėt.

    Ir ne visad būt mylimai.

     

    Dalia Saukaitytė

    #15853
    rudeninė
    Participant

    TIK AKIMIRKOS

    TARTUM AŠARA

    Rasa tartum ašara.
    Neliūdėki dar, vasara…
    O saulėlydžiai vėsūs,
    O saulėtekiai šviesūs!

    RŪKAS IR MĖNULIS

    Daubas, kur būta ežero kadais,
    Užtvindė rūkas, o virš jų didžiulis
    Toks pirmapradis, vienišas mėnulis –
    Visatos kūdikis nuspalvintais žandais…

    PAŠNIBŽDOM

    Tas vakaras man pašnibždom
    Pasakė bauginančią tiesą:
    Daugiau po žvaigždėm niekados
    Jau taip neliūdėsime dviese…

    TEMSTA

    Temsta. Lyg nieko. Visai tuoj sutems.
    Juodą šešėlį per ežerą vėjai nutemps.
    Vakaras žvalgos primerkęs akis –
    Kam dar „iki“, o kam ir „sudie“ pasakys.

    RYTAS

    Aušra pakvipo. Langas pradarytas.
    Paukšteliai ragina sodybą, kad pabustų…
    Lyg nuogas kūdikis, rasotas rytas

    Jau raivos ežioje kopūstų.

    KOKIA PALAIMA

    Daug visa ko mačiau pasauly šiam –
    Nepriprantu tik smulkmenom stebėtis.
    Kokia palaima būti vienišam
    Ir su žvaigžde nežinoma kalbėtis!

    Juozas Nekrošius

    #15872
    rudeninė
    Participant

    Saulėtekis be briedžių

     

    Saulėteky rasos pražydo,

    Atėjo žiogų valanda.

    Per naktį kažkur jau nuklydo

    Raguotoji briedžių banda.

     

    Nuėjo tolyn, nubraškėjo

    Lyg metai į atminimus,

    Lyg puošnūs nuvargę šokėjai

    Kiekvienas į savo namus…

     

    Taip giedra, taip šventiškai žalia.

    Vėl saulė žeme ridinės.

    Kodėl gi tad širdį taip gelia

    Vienam iš žmonių giminės?

     

    Juk vėlei gražiausiai išaušo.

    Ir briedžiai ne sykį dar grįš.

    Kodėl – tarsi trauktum iš laužo

    Tik mirksnį raudonas anglis –

     

    Nudegina ranką šį rytą

    rasom sužydėjus žolė?

    Ir briedį, tankmėn išvarytą,

    Išmoksti lyg brolį mylėt…

     

    Jonas Strielkūnas

    #15884
    Agnusyte
    Keymaster

    paparčio varpui gaudžiant sugrįžau

    o jums atrodo nebuvau išėjęs

    tačiau kodėl lakštingalos šešėlis

    ant mano veido krenta daug gražiau

     

    Donaldas Kajokas

    #15893
    Agnusyte
    Keymaster

    Bučinys –
    Kad prakalbėtum,
    Kai per daug slogi tyla.
    Bučinys –
    Kad patylėtum,
    Kai šneka nebemiela.

    Bučinys –
    Kad atsibustum
    Iš sapnų ir nebūties.
    Bučinys –
    Kad vėl užpūstum
    Žiburį…
    Labos nakties!

    Bučinys –
    Atskleidęs tiesą.
    Įspėjimo bučinys,-
    Kad žinotum, jog išblėso
    Tavo židinio ugnis.

    Bučinys –
    Aistrų verpetas.
    Bučinys –
    Tyli versmė.
    Viešas pergalės paradas.
    Šventas aktas.
    Nuodėmė.

    Bučinys –
    Pasidavimas.
    Atspaudas:
    Tu kalinys!
    Bučinys –
    Šviesus žaidimas.
    Juodas judo bučinys.

    Bučinys –
    Bjauri vagystė.
    Ar gražiausia dovana.
    Nuoširdumas.
    Apgavystė.
    Meilės prievolė.
    Daina.

    Niekas bučinys.
    Ir viskas.
    Žmogų prikelia
    Arba
    Jį pražudo…
    Bučinys juk daugiareikšmis,
    Kaip kalba.

    A. Baltakis

    #15894
    Agnusyte
    Keymaster

    Jei tu ramus, kada visi klejoja,
    Pametę galvas, kaltina tave;
    Tiki savim, kada kiti dvejoja,
    Ir jų dvejonių nelaikai kalte;
    Jei moki kantriai laukt ir nepavargti,
    Už piktą šmeižtą nesiteist šmeižtu,
    Nekenčiamas nekenčiančių nesmerkti
    Ir nesidėt protingu nei geru;

    Jei tavo svajos remiasi tikrove,
    O mintys – ne vedliai, o palyda;
    Jei tu, sutikęs Negandą ir Šlovę,
    Gali bodėtis viena ir kita;
    Jei kęst gali, kai tavo tiesą šventą
    Derglioja niekšai, siekdami klastos,
    Kai žlunga tai, kas sunkiai užgyventa,
    Ir vėl pradėti viską iš pradžios;

    Jei visą, ką anksčiau esi laimėjęs,
    Gali lengva širdim ant kortos dėt,
    Pralošt, vėl griebtis to, nuo ko pradėjęs,
    Ir niekada po to nesigailėt;
    Jei savo raumenų ir dvasios galią
    Gali valdyti taip, kaip sumanai,
    Ir nepalūžt, kai teturi tik Valią,
    Kuri tau tyliai kužda: „Privalai!“;

    Jei su minia gali būt sąžiningas,
    O su karaliais – paprastas, kuklus;
    Jei priešams ir draugams esi teisingas
    Ir su tavim kiekvienas pagarbus;-
    Jei tu jauti, kaip greitai bėga Laikas
    Ir jį matuot sekundėmis gali,
    Tada tu būsi tikras Žemės vaikas,
    Tada, sūnau, tu tapsi Žmogumi.

    Radjardas Kiplingas

    #15895
    Agnusyte
    Keymaster

    Atrieda rytas traukiniais nerimstančiais,
    Jo žvilgiai spindi bėgių geležim.
    Dangus ir miškas ir peronas gimsta čia,
    Kur buvo vien tik tamsuma graži.

    Iš nebuvimo, iš nakties, iš nerimo
    Išėmęs mėto tolius ir medžius.
    Pajutę spindulius, į pievą beriamus,
    Pravirksta rasos, kad reikės nudžiūt.

    Stoty budėtojas bučiuoja sužadėtinę
    (Sapne, po laikrodžiu, kurs rodo tris po keturių).
    Ant stalo juokiasi saldainis mėtinis,
    Ir Morse mirksi mirgančiu variu.

    Ant žydro stiebo rytas kelia inkilą,
    Raudoną dėmę tarp žalių beržų.
    Du žvirbliai pešasi ant geležinkelio
    Dėl saujos saulės avižų.

    Henrikas Radauskas

    #15896
    Agnusyte
    Keymaster

    Kiekvieną naktį – po mėnulį,
    Geltoną tokį ir apvalų.
    Kiekvienąnakt šešėliai guli
    Ant palikto vienatvėj stalo.

    O mes išeiname, mes ieškom
    Dažniausiai to, ko nė nebūna.
    Keistu alyvų lapų prieskoniu
    Apkartiname karštą burną.

    O ilgos gatvės – tarsi lieptai
    Į tolimą, į lauktą krantą.
    Ten į kažką – nuo mūsų slėptą –
    Per naktį karkvabaliai skrenda.

    Ten būsimasis vaisius brinksta,
    Kurį ir tau gal teks ragauti.
    Ten pasaka ta – apie princą,
    Kuris paukščius mėnuly gaudė.

    Eini namo. Nešies apvalų
    Mėnulį. Pameti. Jau švinta.
    Šešėliai nulipa nuo stalo
    Ir sulenda po spinta.

    J.Strielkūnas

    #15929
    Agnusyte
    Keymaster

    Aš per pievas, vasariškai margas,
    Išėjau šienaut savų dienų…
    Aš dabar namo labai nuvargęs
    Ir labai laimingas pareinu.

    Jau prinoko visos mano dienos,
    Augusios tarp plentų ir šilų…
    Aš šienauju savo mėnesienas,
    Lyg lankas baltųjų dobilų.

    O iš kelio melsvą tolių ilgesį
    Ir aušras–saulėlydžius namo vežu…
    Tiek šviesaus ir nematyto žvilgesio
    Pririnkau nuo liepų ir beržų.

    Aš dabar taupau dienas, kaip niekad,
    Nieks jų neatims,
    Neišmainys…
    O po visko vėl man laimė lieka –
    Tas gilus, neišgeriamas šulinys.

    Mano vasara pusiaukelę nuėjo
    Mano gyslomis ir po žieve pušų.
    Prisigėrusias kaitros ir vėjo,
    į gyvenimą
    Glėbiais dienas nešu.

    M.Martinaitis

    #15930
    Agnusyte
    Keymaster

    Šiandien, liepos 4-ąją, savo gimtadienį švenčia poetas, eseistas, literatūros kritikas Gintaras Bleizgys.

     


    pasirodo tie žodžiai tokie patys
    toks pat kalbėjimas
    begėdiškas karščio nualintas
    dusulio pilnas apsėdimo
    minčių vedžiojimas
    susivedžiojimas vaizdų
    medžioklė viešpaties pasaulyje
    viešpaties miške
    girioje išlapojusioje
    išsispygliavusioje
    prisikankorėžiavusioje
    beprotybė eilutė po eilutės
    džiaugsmas žodis po žodžio didėjantis
    pasirodo viskas čia yra tas pats
    tik vėl pakartota
    tik vėl pakartota iš naujo
    iš didelio pasiutimo
    išsiliejimo

    be pabaigos

    Gintaras Bleizgys

    #15931
    Agnusyte
    Keymaster

    lengvas buvo šis rašymas
    barbenimas dienų klavišais
    dienų pirštai dienų griaučiai
    visa kas lieka kaitroj
    lėtas nualintas rašymas
    tarpsnis kai atsigręži ir supranti
    kad nebėra į ką žiūrėti
    lengvabūdiškas vėjavaikiškas
    linksmas buvo šis rašymas
    ironiškas su pasidygsėjimais
    žodžiai berti tiesiai į kaminą
    velniop į niekur buvo pašėlęs šis rašymas – – –

     

    Gintaras Bleizgys

    #15957
    rudeninė
    Participant

    Vidurvasario lietūs

     

    Tylūs lietūs liepų lapuos tyliai supos,

    Švelnią sakmę sekė šiugždančiu balsu.

    Buvo akys, buvo rankos, buvo lūpos,

    Buvo saulė virš lietaus ir debesų.

     

    Soti žemė žalumu sužvilgo.

    Pilnuma tokia… Ir toks ramus

    Buvo miegas stirnakojų smilgų,

    Mūsų akyse surandančių namus.

     

    Liepos lapą tyliai lūpomis palietę,

    Mūsų sakmę auksu rudenys išaus.

    Buvo sodrūs to vidurvasario lietūs.

    Buvo dosnūs, tarsi žemė po lietaus.

     

    Dalia Saukaitytė

    #15965
    Agnusyte
    Keymaster

    Lietus plonom stiklinėm kojom
    Po visą sodą bėginėja.
    Lazdyno žalsvos šakos moja,
    Džiaugsmingai krūpčioja alėja.

    Miško aikštelėj senas beržas
    Iškėlė žalią kiaurą skėtį,
    Ir iš vandens purienos veržias
    Pasaulį auksu sužavėti.

    Geltonu vingiu žaibas liejas,
    Nurieda dundesys platus.
    Po visą žemę bėginėja
    Stiklinėm kojom tas lietus.

    Henrikas Radauskas

Rodoma 15 įrašų - nuo 1,501 iki 1,515 (viso: 1,534)
  • Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.