Poezijos skyrelis

Pradžia Forumai Knygos, muzika, filmai Poezijos skyrelis

Diskusijos apie knygas, muziką ir kiną.
Rodomi 4 įrašai - nuo 1,531 iki 1,534 (viso: 1,534)
  • Autorius
    Įrašai
  • #16126
    Agnusyte
    Keymaster

    Jei dar gali, pabūk.
    Sustok…
    Juk net naktis mane atstūmė.
    Tik nieko nesakyk.
    Net nealsuok.
    Tiesiog palik man savo kūną.
    Ir dar šiek tiek vilčių…
    Prašau.
    Žinau, kaip viskas susipynė.
    Gal saulė jau daugiau nešvis.
    Neauš.
    Tad pasisupk žvaigždžių sūpynėj.
    Tai – tik svaja,
    Kurios nebus.
    Bet ji juk buvo!
    Mes ją matėm!
    Aš su tavim širdim kalbu
    Apglėbęs rankom mūsų medį,
    Akim apglėbęs dangų.
    Tu supies.
    Ar iš žvaigždžių pasaulis mažas?
    Tegul tas rytas neateis –
    Nespės.
    Pabūk many bent kaip miražas…

    Romualdas Žilinskas

    #16137
    Violeta
    Participant

    Aš vejuos – plaštakės lekia
    Nuo gėlės prie gėlės.
    Aš taip pat esu plaštakė
    Ant lankos didelės.

    Aš taip pat kiekvieną gėlę
    Pabučiuoti galiu, –
    Šilkasparnė plaštakėlė,
    Nešama spindulių!

    Margaspalvė pasikėlė
    Lig pušies, lig dangaus.
    Aš pagausiu plaštakėlę,
    O mane kas pagaus?

    Janina Degutytė. Plaštakė

    #16138
    rudeninė
    Participant

    Baltas mėlynume

     

    Kol pamažu tampi panašus

    į juodsruvį išdegusio švyturio spalvos aitvarą

    jau po ėmimo dangun jau po žolinių

    mėlynųjų rugpjūčio drakonų padangėje

    su kiek tamsėlesne vos vos įžiūrima

    mėlynųjų vėjosruvų uodega

    viršum balto šaknėto kopagūbrio

    nuspurdantį virpantį kristi

     

    Valdas Gedgaudas

    #16139
    rudeninė
    Participant

    Atnešė voras laimę į blankų žodžių pasaulį,

    Minkšti voratinklių tiltai virš mano lemties kabos.

    Eisiu paglostyti pirštais vėjuotos rugpjūčio saulės

    Ir atsigerti lig soties gelsvos ražienų kalbos.

     

    Šiltų, jaukių mano rankų nuo ryto obelys laukia –

    Aš jų išsipildžiusią viltį labai gerai suprantu…

    Atnešė voras brandumą nulytom kaimo palaukėm

    Ir vaikiškai didelį nerimą, be kasdienybės krantų.


    Rausvų obuolių prikrito į šią nevaikišką pasaką.

    Vargais benušluoja saulę nušiurusi vėjo šluota…

    Per širdį ir per rugpjūtį voratinklių tiltai atseka

    Į mano keistą likimą, į sapną, dar nesapnuotą.

     

    Dalia Saukaitytė

Rodomi 4 įrašai - nuo 1,531 iki 1,534 (viso: 1,534)
  • Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.