Poezijos skyrelis

Pradžia Forumai Knygos, muzika, filmai Poezijos skyrelis

Diskusijos apie knygas, muziką ir kiną.
Rodoma 15 įrašų - nuo 1,561 iki 1,575 (viso: 1,578)
  • Autorius
    Įrašai
  • #16450
    Agnusyte
    Keymaster

    Jei danguje neliks lietaus,
    Jei širdyje neliks žvaigždžių,
    Jei akyse neliks žmogaus,
    Jei laiškuose neliks raidžių,
    Jei vėjas lapuose numirs,
    Jei saulė danguje užges
    Ir skausmas širdyje nurims,
    Ir meilė meilėje paskęs…

    Tu nenustok… Tik nenustok…
    Širdie liepsnoki, siek dangaus…
    Prašau tavęs… Prašau…
    Ieškok…
    Širdy – žvaigždžių, žmoguj – žmogaus…

    Gintarė Stankutė

    #16454
    Agnusyte
    Keymaster

    Rudeniški apmąstymai

     

    Įsižiūrėk, kaip miršta rudenį žolė:

    be jokio išgąsčio ir be jokių kliedėjimų.

    Šitaip tiktai palaimintieji miršta

    arba šventieji.

     

    Trumpai prieš mirtį žolė grąžina Viešpačiui dažus.

    Vėjai saulėlydy atgieda Requiem.

    Bepigu mirti, kaip prieš akis lyg marios driekias

    vasaros derliui nušienautos lygumos.

     

    Įsižiūrėk, kaip miršta rudenį žolė.

    Įsižiūrėjai?

    Kažin, kaip mes,

    kurie nebuvom nei palaiminti anei šventieji,

    sutiksim rudenį?

     

    Vladas Šlaitas

    #16469
    Agnusyte
    Keymaster

    Ir padedam – aš Dievui, Dievas man.
    Abudu statom gėrio karaliją.
    Juk tinka žmogui jaustis mylimam.
    Bent jau sapne. O ypačiai, kai lyja.

    Justinas Marcinkevičius

    #16503
    Agnusyte
    Keymaster

    Iš voko mėlyno – tavų akių spalvos –
    Išskrido lapas, baltas, tartum siela tavo.
    (O anuomet dangus užgeso ant kalvos
    Ir debesys nakvoti nutūpė ant klevo.

    Tu kažką pasakei, aš kažką pasakiau –
    Už dangų miegantį, už vakarą tykiau.)

    O, koks vanduo platus, kokia naktis gili!
    O tu nemoki skrist ir plaukti negali.
    Aš nieko nesakau, tu nieko nesakai,
    Tiktai kaip sniegas byra iš dangaus laiškai.

    Henrikas Radauskas

    #16522
    Agnusyte
    Keymaster

    Tylioji naujiena

     

    duobėje stenėdami ištaria: dienos bėga tuščiai

    kas vakarą tūkstančiai kraupiai stenėdami ištaria:

    bėdinos dienos bėga tuščiai ir į niekur

    nemato kaip ten kur skliautai aukštybių

    pablyškus žvaigždikė šypsos pro maršką:

     

    kas mirksnį

    vis mažiau

    laukti

     

    Donaldas Kajokas

    #16559
    Agnusyte
    Keymaster

    Kelionė buvo neilga.
    Jau žengiam paskutinį žingsnį –
    Ir pabaiga.
    Pirmyn su nerimu žvelgiu.
    Širdy gėla ir maudulys.
    Į juodą, žvarbią gruodžio naktį
    Ir vėl mintis nuklys.
    Pradžioj žiemos naktis ilga,
    Gal siautės vėtra ir pūga,
    Gal speigas, alkanas, žiaurus,
    Atidarys godžius nasrus.

    Taip, iš tiesų.
    Ir dienomis, ir naktimis
    Niūru, tamsu.
    Ir šaltis spaudžia vis labiau,
    Ir vėjas rūstauja žvarbiau, –
    Ir aš einu be atvangos
    Sutikt žiemos,
    Šaltos, ilgos.

    Bet štai baigias gruodis jau,
    Ir sieloje staiga šviesiau.
    Tegul sau siautėja pūga, –
    Jau skelbia gruodžio pabaiga:
    Tau grįžta saulė!

    Ir aš kartoju:
    Saulė grįžta!
    Ir štai krūtinėj pajuntu
    Atkaklų ryžtą:
    Pro speigą, vėtrą ir pūgas
    Į grįžtančią šiandieną saulę
    Ištiest rankas!

    Vincas Mykolaitis Putinas

    #16568
    Agnusyte
    Keymaster

    Jei tapsi tu
    Kalnų viršūne, –
    rūku baltuoju būti aš galiu…
    Tau būsiu aš
    Tyla svajinga,
    Jei tapsi susimąstymu giliu.
    Jei tapsi tu žaliąja pieva,
    Aš būsiu tau
    Gaivinančiu lietum.
    O jei tu netikėtai
    Tapsi jūra,
    Pavirsiu aš krantu.
    Nešu
    Aš laimės pradžią –
    Nėr liūdesio, nebėr vargų visų.
    Jei kaip daina
    Tu suskambėsi, –
    Žinok, aš tavo žodžiuose esu.
    O jei mane nutildys laikas,
    Tu būsi man prasmė visa.
    Jei tu pabusi tarsi rytas, –
    Kaip saulė būsiu,
    Kaip šviesa…

    Nabi Chazri

    #16569
    Agnusyte
    Keymaster

    Bus tylu, kad ir tu atbusi.
    Ir per sodą ryte eidama,
    Tu laiminga lengvai atsidusi: – Pagaliau sidabrinė žiema.
    Blyškiai šyptelės saulė per ūką, Paukštė šūktels girioj viena,
    Ir blizgės lyg žavus atvirukas
    Po sniegu užpustyta diena.
    – Ak, kaip greitai prabėgo dienelė,- Pagalvok vakare migdama.
    Apie žiemą gražiausią dainelę
    Tyliai tyliai dainuoja mama.


    L. Degėsys

    #16571
    Agnusyte
    Keymaster

    Būkim tylesni, kai šitaip sninga,
    Kai mieste tokie balti kalnai.
    Niekas nepradingo, nesustingo…
    O jei ką užsnigo – laikinai…
    Sniegas toks tylus, pabūkim tyliai
    Ir nešaukim dideliu balsu.
    Kaip ir vakar laukiam, liūdim, mylim…
    Ar nuo sniego gera ar baisu?
    Esam, tad ir sniegui duokim teisę
    Kristi tyliai ir tylėt pusny.
    Juk vis tiek – mylėsim, lauksim, eisim…
    Tik, kol sninga, – būkim tylesni.

    Ramutė Skučaitė

    #16583
    Agnusyte
    Keymaster

    Išgyventi slaptį

    Neduota man įmint keistų mįslių
    Ir atsakyti, kas anapus upės.
    Aš tiek trumpai juk šičia gyvenu,
    Bet tiek ilgai jaučiuosi čia užtrukus…

    Neduota man įmint keistų mįslių,
    Tačiau esu, kad išgyvenčiau slaptį,
    Ir Tavo kelyje kai bus tamsu,
    Nors mažą žiežirbą vilties uždegti.

    Laima Petronienė

    #16584
    Agnusyte
    Keymaster
    Tikrasis gyvenimas

     

    Tik vaikystėje mes gyvenam tikrą gyvenimą,

    ir, galbūt, negyvenam,

    tik srovenam kaip upės

    pro žaliuojantį krantą;

    mums užtenka srovės,

    mums užtenka kelių akmenukų mūsų vaikiškam

                  džiaugsmui,

    nes mes esam vaikai, kurių akys nemoka skirti,

    kur prasidedam mes,

    kur srovė

    arba kur akmenukai.

    Ir vėliau, kai išmokstam mąstyti, mes dažnai susimąstom,

    kad geriau nemąstyt ir geriau nežinot, kad upės

    ir kad upių srovė negrįžta.

     

    Vladas Šlaitas

    #16601
    Agnusyte
    Keymaster

    Pakrebždėjimai

     

    krapina vakaras valandas

    tiksi tamsa už lango

    spaudžia pavargusią sąžinę

    kas tai – nuodėmės lanko

     

    eina gilyn per širdį

    atrodo pakaušį net pakelia

    kur ten giliai įlindę

    kuistosi mintys ir šypteli

     

    prašosi lauk paleidžiamos

    veržiasi stumdosi skundžiasi

    o gal jau ir teks atdaryti

    duris su langais surakintas

     

    Juozas Žitkauskas

    #16602
    Agnusyte
    Keymaster

    Kasmet susėdame – visa šeima,

    Visa mūs giminė.

    Susėdam tie, kurie dar likom.

    Bet jungtys trūkinėja ir subyra.

    Ir viens nuo kito tolstame.

    (KAŽKAS kapoja stagarus,

    Nudžiūvusias šakas…)

     

    O aš dar noriu just

    Šaknis, kamieną

    Ir būt šaka, –

    Gal ir aplaužyta, gal ir apdeginta,

    Bet dar žaliuojanti ir norinti

    Išsaugot mūs visų

    Bendrumo atminimą.

     

    Eugenijus Matuzevičius

    #16603
    Agnusyte
    Keymaster

    Dienos

    Į širdį

    Tarsi ištirpęs ketus.

     

    Pašėlęs noras riktelti –

    Žmonės!

    Sekundės – ir tos į priekį bėga.

    Mažiukas mano kambarys –

    Vagonas.

    Bijau aš pralėkti,

    Jums nepalikęs nieko.

    Žinau,

    Nedavus nė lašo džiaugsmo,

    Neįspaudus niekam delnan šilumos,

    Uždusins mane

    Toliai plačiausi.

    Saulė pati

    mane užkamuos!

     

    Vladas Šimkus

    #16609
    Agnusyte
    Keymaster

    Brėkštančiam rytui,
    bundančiai žemei,
    brangiai gimtinei,
    virpančiai širdžiai,
    geliančiai minčiai,
    žodžiui tikriausiam,
    skausmui bekraščiam,
    žūčiai beprasmei,
    vaiko gimimui,
    savo likimui,
    tyliam išėjimui
    kelią nutiesia
    malda…

    G. Maziliauskienė

Rodoma 15 įrašų - nuo 1,561 iki 1,575 (viso: 1,578)
  • Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.