Poezijos skyrelis

Pradžia Forumai Knygos, muzika, filmai Poezijos skyrelis

Diskusijos apie knygas, muziką ir kiną.
Rodomi 8 įrašai - nuo 1,591 iki 1,598 (viso: 1,598)
  • Autorius
    Įrašai
  • #16769
    Violeta
    Participant

    Kas tave taip užbūrė

    Kas tave taip užbūrė, kad tu nuolat šypsais
    Kas pasakė, kad upė turi būt su krantais

    Kas nustatė, kad laimei turi būt priežastis
    Kas žinojo ar šįryt tavo siela nušvis

    Kas tau palietė širdį ir užliejo jausmu
    Kas padėjo pakilti kai tau buvo sunku

    Kas lydėjo, globojo ir atstojo namus
    Kas didžiausiuos pavojuos buvo uostas ramus

    Kas tave taip užbūrė, kad tu nuolat šypsais
    Gal, kad meilė bekraštė, upė tik su krantais

    Laima Petronienė

    #16770
    Agnusyte
    Keymaster

    Visi pasauly nori būti mylimi,
    Visi praeina žemę, alkdami šviesos
    Ir perdegę troškimų ugnimi,
    Ir nenumaldę sielos alkanos.


    V. Mačernis

    #16794
    Violeta
    Participant

    Neprisilietus sušilau –
    Prabudo laikas.
    Neprisilietus pamačiau žodžius.
    Prakalbo laikas.
    Neprisilietus išgirdau spalvas,<span class=“text_exposed_show“>
    Pražydo laikas.
    Neprisilietus išvydau akis,
    Nušvito laikas.
    Neprisilietus pajutau rankas,
    Ištirpo laikas.
    Neprisilietus noriu apkabint,
    Neleidžia laikas…</span>

    ZITA ŠIUPŠINSKAITĖ.  Tai tu

    #16795
    rudeninė
    Participant

    Nemyli, nesigaili manęs tu –
    Argi aš jau negražus visai?
    Po tuščių ir įprastinių gestų
    Melagingoj aistroj pailsai.
    Tu jauna jausmus apgaudinėjai,
    Ne švelnus aš tau ir ne šiurkštus.
    Pasakyk man, kiek tu glamonėjai,
    Kiek tu lūpų atmeni – šimtus?
    Kaip šešėliai jie visi praėjo,
    Nepalietę degančios širdies.
    Ne vienam ant kelių tu sėdėjai,
    O dabar štai prie manęs glaudies.
    Ir akis paslėpusi šešėly
    Mintyse kalbiesi su kitu.
    Juk ir aš myliu tik truputėlį,
    Brangioje tolumoje skęstu.
    Trumpalaikio lengvabūdžio ryšio
    Nevadink, mieloji, likimu, –
    Susitikom su tavim netyčia,
    Išsiskirsim – irgi bus ramu.
    O ir tu savu keliu vingiuotu
    Vėl dienas barstysi kaip barstai.
    Tik nelieski niekad nebučiuotų,
    Nevilioki nekaltų tiktai.
    Tu gali sau apie meilę aikčiot
    Su kitu praeidama gatve.
    Gal ir aš išėjęs pasivaikščiot,
    Susitiksiu skersgatvy tave.
    Į mane pažvelgsi tu vis viena
    Primerktom kaip šiandien akimis.
    Pasakysi tyliai: „Laba diena“,
    Atsakysiu: „Laba diena, mis“.
    Ir praeisiu sau ramiai pro šalį,
    Atminimai paskui nebeseks, –
    Kas mylėjo, tas mylėt negali,
    Kas jau degė, tas daugiau nedegs.

    Sergejus Jeseninas

    #16796
    rudeninė
    Participant

    Aš nepavydžiu net karaliams
    Visų jų įgeidžių paikų,
    Narve įkalintiems paukšteliams,
    Neikart nemačiusiems miškų.

    Aš nepavydžiu žvėriui ploto
    Ir jo savivalės laukuos,
    Nei viso grobio, sumedžioto,
    Nes sąžinė toliau miegos.

    Net savo palaimingai širdžiai,
    Kuri laimėjusi, deja,
    Sustingsta tingulio paviršiuj,
    Nelyg oazėj skurdžioje.

    Ir liūdesy, ir ėmus švęsti
    Mintis ateina ta pati:
    Geriau mylėti ir prarasti
    Nei niekad meilės nepatirt.

    Alfred Jennyson

    (iš Wayne W. Dyer „Amžių išmintis“)

    #16798
    Violeta
    Participant

    Ne apie meilę šiandien-
    Apie Tavo rankas,
    Kurios glaudžia, kai žvarbūs vėjai
    Užgesina visas žvakes.
    Ne apie meilę šiandien-<span class=“text_exposed_show“>
    Apie Tavo akis,
    Kuriose surandu tikėjimą,
    Kai apsiniaukia širdis.
    Ne apie meilę šiandien,
    Apie Tavo jausmus,
    Kuriuose tylomis paskęstu,
    Vos grįžus į mūsų namus.
    Ne apie meilę šiandien-
    Apie tai, kad Tave turiu
    Vienintelį, nepaklydusį
    Tarp netikėtų audrų.
    Apie tai, kiek nedaug man reikia-
    Tik rankų, žvilgsnio akių,
    Kurios kartais kaip mažą vaiką
    Užliūliuoja audros metu.
    Ne apie meilę šiandieną…</span>

    Eglė Brazdžiūnė (Egmilė)

    • Violeta redagavo šį atsakymą prieš 4 days 19 hours.
    #16808
    Agnusyte
    Keymaster

    smėlio laikrodis
    (Prisiminimas apie tuos, kurie gyveno veltui)

    (neprašyk manęs kalbėti apie smėlį) mes
    rinkome kriaukles ieškodami tuštumos
    mes dėžes atidarėm
    iš nieko ir iš nieko
    iš nebaroko negotikos

    iš vėjo ir vėjo (pilno aitvarų bei
    liūdnumo) turėjome rinktis
    iš properšų ir properšų (neprašyki manęs!)

    ar žinai kad štai šitas gyvenimas – tavo?

    (žiūrėki mirusius neša į žydo namus
    ar jauti kaip sekundė tave sutaupo? bet
    kur save dėsi) mes

    gėrėm žodynų degtinę ir pagirios
    būdavo sunkios kol
    skyrė mums tylą

    kol vedės mus vieną iš kito

    (į atmintį medžių) kol stiklo narve
    paskutinė smiltelė pakibo

     

    Kęstutis Navakas

    #16809
    Agnusyte
    Keymaster

    per anksti

    jei kažkas tau sako: per vėlu vadinasi
    jo gyvenimas nenusisekė. ne tavojo. jis
    bloškia tau į veidą savojo gyvenimo duženas.
    per vėlu niekada nebūna lėktuvai pakyla
    kada jiems liepta laikrodis rodo kas
    jam liepta tačiau tu niekada ir į nieką
    nepavėlavai net jei visą laiką būtum
    stovėjęs pašte su neišsiųstu laišku
    rankoj tu nepavėlavai nes per vėlu
    yra vienas demonų užvaldantis sielas
    ir trukdantis joms pildytis tai vienas
    pavojingiausių demonų sakantis kad
    turime skubėti. neturime. skubėjimas
    yra demono nuodai kartais mirtini
    kartais iliuziškai gydantys. mes
    niekada ir į niekur negalime pavėluoti
    mes visada visur atsidursime tuomet kai
    reiks. tačiau retsykiais ten atsiduriame
    per anksti. per anksti yra kraupi akistata.
    tai demono maitinimas mūsų perkeltinėm
    prasmėm ir liudijimas to kad tavo
    rankoje laikomas laiškas liks neišsiųstas

     

    Kęstutis Navakas

Rodomi 8 įrašai - nuo 1,591 iki 1,598 (viso: 1,598)
  • Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.