Pradžia › Forumai › Knygos, muzika, filmai › Poezijos skyrelis
- This topic has 1,622 atsakymai, 9 dalyviai, and was last updated prieš 6 months 2 weeks by
Agnusyte.
-
AutoriusĮrašai
-
2020 7 vasario @ 13:29 #16769
Violeta
ParticipantKas tave taip užbūrė
Kas tave taip užbūrė, kad tu nuolat šypsais
Kas pasakė, kad upė turi būt su krantaisKas nustatė, kad laimei turi būt priežastis
Kas žinojo ar šįryt tavo siela nušvisKas tau palietė širdį ir užliejo jausmu
Kas padėjo pakilti kai tau buvo sunkuKas lydėjo, globojo ir atstojo namus
Kas didžiausiuos pavojuos buvo uostas ramus…
Kas tave taip užbūrė, kad tu nuolat šypsais
Gal, kad meilė bekraštė, upė tik su krantaisLaima Petronienė
2020 10 vasario @ 6:14 #16770Agnusyte
KeymasterVisi pasauly nori būti mylimi,
Visi praeina žemę, alkdami šviesos
Ir perdegę troškimų ugnimi,
Ir nenumaldę sielos alkanos.
V. Mačernis2020 13 vasario @ 9:47 #16794Violeta
ParticipantNeprisilietus sušilau –
Prabudo laikas.
Neprisilietus pamačiau žodžius.
Prakalbo laikas.
Neprisilietus išgirdau spalvas,<span class=“text_exposed_show“>
Pražydo laikas.
Neprisilietus išvydau akis,
Nušvito laikas.
Neprisilietus pajutau rankas,
Ištirpo laikas.
Neprisilietus noriu apkabint,
Neleidžia laikas…</span>ZITA ŠIUPŠINSKAITĖ. Tai tu
2020 13 vasario @ 9:47 #16795rudeninė
ParticipantNemyli, nesigaili manęs tu –
Argi aš jau negražus visai?
Po tuščių ir įprastinių gestų
Melagingoj aistroj pailsai.
Tu jauna jausmus apgaudinėjai,
Ne švelnus aš tau ir ne šiurkštus.
Pasakyk man, kiek tu glamonėjai,
Kiek tu lūpų atmeni – šimtus?
Kaip šešėliai jie visi praėjo,
Nepalietę degančios širdies.
Ne vienam ant kelių tu sėdėjai,
O dabar štai prie manęs glaudies.
Ir akis paslėpusi šešėly
Mintyse kalbiesi su kitu.
Juk ir aš myliu tik truputėlį,
Brangioje tolumoje skęstu.
Trumpalaikio lengvabūdžio ryšio
Nevadink, mieloji, likimu, –
Susitikom su tavim netyčia,
Išsiskirsim – irgi bus ramu.
O ir tu savu keliu vingiuotu
Vėl dienas barstysi kaip barstai.
Tik nelieski niekad nebučiuotų,
Nevilioki nekaltų tiktai.
Tu gali sau apie meilę aikčiot
Su kitu praeidama gatve.
Gal ir aš išėjęs pasivaikščiot,
Susitiksiu skersgatvy tave.
Į mane pažvelgsi tu vis viena
Primerktom kaip šiandien akimis.
Pasakysi tyliai: „Laba diena“,
Atsakysiu: „Laba diena, mis“.
Ir praeisiu sau ramiai pro šalį,
Atminimai paskui nebeseks, –
Kas mylėjo, tas mylėt negali,
Kas jau degė, tas daugiau nedegs.Sergejus Jeseninas
2020 13 vasario @ 9:48 #16796rudeninė
ParticipantAš nepavydžiu net karaliams
Visų jų įgeidžių paikų,
Narve įkalintiems paukšteliams,
Neikart nemačiusiems miškų.Aš nepavydžiu žvėriui ploto
Ir jo savivalės laukuos,
Nei viso grobio, sumedžioto,
Nes sąžinė toliau miegos.Net savo palaimingai širdžiai,
Kuri laimėjusi, deja,
Sustingsta tingulio paviršiuj,
Nelyg oazėj skurdžioje.Ir liūdesy, ir ėmus švęsti
Mintis ateina ta pati:
Geriau mylėti ir prarasti
Nei niekad meilės nepatirt.Alfred Jennyson
(iš Wayne W. Dyer „Amžių išmintis“)
2020 14 vasario @ 8:54 #16798Violeta
ParticipantNe apie meilę šiandien-
Apie Tavo rankas,
Kurios glaudžia, kai žvarbūs vėjai
Užgesina visas žvakes.
Ne apie meilę šiandien-<span class=“text_exposed_show“>
Apie Tavo akis,
Kuriose surandu tikėjimą,
Kai apsiniaukia širdis.
Ne apie meilę šiandien,
Apie Tavo jausmus,
Kuriuose tylomis paskęstu,
Vos grįžus į mūsų namus.
Ne apie meilę šiandien-
Apie tai, kad Tave turiu
Vienintelį, nepaklydusį
Tarp netikėtų audrų.
Apie tai, kiek nedaug man reikia-
Tik rankų, žvilgsnio akių,
Kurios kartais kaip mažą vaiką
Užliūliuoja audros metu.
Ne apie meilę šiandieną…</span>Eglė Brazdžiūnė (Egmilė)
-
Violeta redagavo šį atsakymą prieš 11 months 1 week.
2020 17 vasario @ 7:24 #16808Agnusyte
Keymastersmėlio laikrodis
(Prisiminimas apie tuos, kurie gyveno veltui)- (neprašyk manęs kalbėti apie smėlį) mes
- rinkome kriaukles ieškodami tuštumos
- mes dėžes atidarėm
-
iš nieko ir iš nieko
iš nebaroko negotikos
iš vėjo ir vėjo (pilno aitvarų bei
liūdnumo) turėjome rinktis
iš properšų ir properšų (neprašyki manęs!)ar žinai kad štai šitas gyvenimas – tavo?
(žiūrėki mirusius neša į žydo namus
ar jauti kaip sekundė tave sutaupo? bet
kur save dėsi) mesgėrėm žodynų degtinę ir pagirios
būdavo sunkios kol
skyrė mums tyląkol vedės mus vieną iš kito
(į atmintį medžių) kol stiklo narve
paskutinė smiltelė pakiboKęstutis Navakas
2020 17 vasario @ 7:24 #16809Agnusyte
Keymasterper anksti
jei kažkas tau sako: per vėlu vadinasi
jo gyvenimas nenusisekė. ne tavojo. jis
bloškia tau į veidą savojo gyvenimo duženas.
per vėlu niekada nebūna lėktuvai pakyla
kada jiems liepta laikrodis rodo kas
jam liepta tačiau tu niekada ir į nieką
nepavėlavai net jei visą laiką būtum
stovėjęs pašte su neišsiųstu laišku
rankoj tu nepavėlavai nes per vėlu
yra vienas demonų užvaldantis sielas
ir trukdantis joms pildytis tai vienas
pavojingiausių demonų sakantis kad
turime skubėti. neturime. skubėjimas
yra demono nuodai kartais mirtini
kartais iliuziškai gydantys. mes
niekada ir į niekur negalime pavėluoti
mes visada visur atsidursime tuomet kai
reiks. tačiau retsykiais ten atsiduriame
per anksti. per anksti yra kraupi akistata.
tai demono maitinimas mūsų perkeltinėm
prasmėm ir liudijimas to kad tavo
rankoje laikomas laiškas liks neišsiųstasKęstutis Navakas
2020 24 vasario @ 5:35 #16826Agnusyte
KeymasterTolyn pašėlęs Laikas lekia.
Palaiminki gerumą, Laike,
Žmonių, kuriuos kasdien matau.
Tešviečia saulė Jiems skaisčiau,
Suteiki visa, ko Jiems reikia.
Ir Laike, dar tavęs meldžiu –
Atlygink jiems geru žodžiu.
A.Karosaitė2020 24 vasario @ 5:52 #16830Agnusyte
Keymasterpaukščiai
paukščiai yra savižudžiai jų judesių
nekartokim nors ir norime trim sekundėm
virsti paukščiais. išskristi į pietryčius kur
vanduo skaidrus ir esama žuvies. mes
ydingieji paukščiai mums išrovė plunksnas
iš sparnų kad jomis neišsižudytume kad
liktume tai kelionei kuri prilipusi prie
kojų lango stiklo ir išėjimo knygos. paukščiai
kita padermė ant kiemo slyvos kartais
randu jų plunksnų pamestų skrendant į
pietryčius. tai man lyg laiškai sakantys kad
esu kiek kitaip mirtingas. tačiau mirti yra
gera. kartais tai vienintelė paguoda
paukščiai nemiršta jie amžini jie čia jau
milijoną šviesmečių jie tikrieji ateiviai iš
horizonte susikertančių paralelių nes jų
net nėra juos susikūrėm iš savo vargo
užmaršties kančios ir tyro noro kad viskas
būtų taip kaip tada kai nebuvo nieko
Kęstutis Navakas
2020 6 kovo @ 6:43 #16887Agnusyte
KeymasterĮ saulę
Pavasaris jau kelia tostą –
Svaiginančias žiedų taures.
Pasauli!
O kaip norėčiau nuo kaktos tau
Nubraukti rūpesčių raukšles!S. Neris
2020 6 kovo @ 10:11 #16888Violeta
ParticipantPramerkęs akį
Pavasaris, pramerkęs akį,
Man nieko nieko nepasakė.
Tiktai plačiai nusišypsojo
Ir žalią kilimą užklojo
Ant žemės kūno išdidžiai.
Pražydo žemė, o gaidžiai
Tarsi sutarę aušrą kvietė,
O su aušra ir meilės lietų,
Kad tavo širdį jis palietų.Laima Petronienė
-
Agnusyte redagavo šį atsakymą prieš 10 months 2 weeks.
2020 10 kovo @ 5:15 #16897Agnusyte
KeymasterŠiandien yra 90-osios poeto, prozininko, dramaturgo, vertėjo Justino Marcinkevičiaus (1930–2011) gimimo metinės.
Kaip griežia gyvenimas! Kaip šoka
mirtis! Visą laiką toli, visą laiką arti.
Tarp griežėjų maišais, tarp šokėjų sukies.
Ir jau pats nežinai, ko uždusęs juokies.
Justinas Marcinkevičius
2020 16 kovo @ 9:18 #16913Agnusyte
KeymasterNūdienos eilės
Tuštėja miestai –
Niekam rankos nepaduosi,
O jei bandysi tiesti –
Nusisuks, nespaus.
Nes skverbias išgąstis žmonių veiduosna:
Kažkas baisaus, kažkas baisaus, kažkas baisaus…Nors, regis, viskas tarsi savo vietoj:
Pavasaris ankstyvas ir dienų versmė…
Tačiau giliai širdy kryžiuotis voras rėdos
Drobiniais mirties rūbais –
Viešpaties bausmė…Už ką? Kodėl? Ir kam?
Nejau to vertas –
Žmonijos nuodėmes ne aš susirinkau.
Bet ar bandys dabar Jisai po vieną sverti –
Neturime kiekvienas atskiro dangaus.Ir planeta viena.
Tik didelė atrodo –
Paklaikęs vėjas gūsiais ją kaip mat apskries
Ir dulkes laikmečio nupūs nuo ešafotų,
Ant autostrados medžiai guls iš pakelė̃s…Kas bus po to?
Ar amžių netektis, ar budins naujas rytas –
Tamsa nepasitrauks ar saulė švis?
…………………………………………………… ………… Aš nežinau,
Kol gano Jėzus, tarp dangoraižių nuklydęs,
Tylos mieste išgąsdintas avis.Romualdas Žilinskas
2020 19 kovo @ 3:51 #16919Agnusyte
KeymasterGYVENTIGyventi reikia teisingai. Taip daro žmonės.
Gyvuliai irgi stengiasi taip, tik ne visiems išeina…
Ne visada mes galim pateisinti kiškio ar vilko poelgius,
O bakterijų arba virusų nesuprantam iš viso.Jie irgi privalo daugintis. Kitaip išnyks,
Ir niekas nesužinos, kad tokie buvo.
Apie Napoleoną, net Hitlerį rašo knygas,
Apie žuvusį virusą niekas neparašys.Gyvenimo prasmė yra: „Tikslinga žmogaus veikla,
Tarnaujanti jo socialinės būties pažangai“.
Gyventi reikia teisingai, o tiesa yra kategorija,
Kuri priklauso nuo vietos ir laiko.Gyventi reikia mokėti: šitam tarnauja
Raidės ir skaičiai, dėsniai ir pinigai.
Ne visi taip išmoksta gyventi, nors mokslas privalomas,
O miršta kiekvienas iš atminties.Norint būti gyventoju reikia gyventi,
Norint būti žmogum tenka ir mirti.
Daug ko nebūna, bet pasitaiko –
Taip kaip ir mums – gyventi.Stasys Jonauskas
-
-
AutoriusĮrašai
- Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.