Poezijos skyrelis

Pradžia Forumai Knygos, muzika, filmai Poezijos skyrelis

Diskusijos apie knygas, muziką ir kiną.
Rodoma 15 įrašų - nuo 181 iki 195 (viso: 1,598)
  • Autorius
    Įrašai
  • #5137
    rudeninė
    Participant

    SENA ISTORIJA

     

    Du metai tylos ir neigimo.

    Du metai išvalę širdis,

    Nes slėpėm jas tol, kol užkimo

    Dangus…

    Ir paleido: „Užgis“.

     

    Užgijome greit ir be skausmo,

    Bet žemė nestatė akmens,

    Ant kapo to tirpdančio jausmo,

    Kuris ir po mūsų gyvens.

    Dangus pasirėmęs tylėjo

    Ir klausės kaip daužos širdis…

    Kol leidos pasauliai be vėjo,

    Virpėjau, bet būriau – „Negrįžk“

     

    Negrįžk… nes daugiau neištverčiau.

    Negrįžk, nes vis tiek pamiršau,

    Lelijomis žydintį karštį.

    Tik kaip man užgest?…

    Nežinau…

     

    Gintarė Stankutė

    #4547
    Agnusyte
    Keymaster

    Kmynas

     

    Susirūpino Pelynas:

    Kurgi

    Mano draugas Kmynas?

    Gėlės šoka,

    Žolės ploja,

    O jisai -visur vėluoja!

    Jei kas Kmyną

    Bus nuskynęs,

    Nebenoriu

    Gegužinės!

     

    Kmynui šypsosi Pelynas,

    O Pelynui sako Kmynas:

    -Negaliu

    Visur suspėti,

    Nes nešiojuos sunkų skėtį!

     

    R. Skučaitė

    #4793
    rudeninė
    Participant

    ŽEMUOGĖ

     

    Baltą žiedą pakėlei mažytį – 
    Gyvą snaigę, pamestą pusnyne. 
    Žaluma visas šlaitas užtvino. 
    Tiktai tavo sniegelis švyti.

    Gersi saulę kaip motinos pieną, 
    Baltą galvą į vėją pakelsi. 
    Ir klausysies pro mėnesieną 
    Žemės dainuojančio balso.

    Baltą žiedą – kaip šydą – numesi 
    Žemės kvapą ir medų ištiesi – 
    Uogą – širdį sklidiną, drąsią 
    Tu prie kojų kam nors padėsi – –

     

    Janina Degutytė

    #5138
    rudeninė
    Participant

    ĄSOTIS

    Vasara!

    Neišsenkantis aukštas ąsotis! 
    Sklidinas upių tėkmės ir tylos kaitrios. 
    Nori? – atsigerk volungės čiulbesio. 
    Nori? – užplustančios audros…

    Gerk, – mūsų amžiaus valandos trumpos kaip niekad.
    Gerk, – trūkčiojantį, neramų liepų žalsvą pavėsį…
    Ir baikšti, ir narsi raudonsparnė volungė
    Krūtinėj dar neužmiega
    (ji bijo nebūt, bet mirti nebijo). –
    Gerk, – paskutinį gurkšnį dievams išliesi…

    Tas neišsenkantis aukštas ąsotis!
    Debesų puta, o vidugirio aitris – dugne…
    Akis užmerk –
    ir gerk,
    tūkstantį metų gerk –
    už save ir už mane…

     

    Janina Degutytė

     

    #4796
    rudeninė
    Participant

     

    VASAROS SAULĖLYDIS

     

    Saulele, dar neik namo!

    Dar leisk mums linksmai pažaist!

    Dar valandėlę palūkėk

    ant kalno – ties beržais.

     

    Dar šviesk, dar šviesk švilpėjui strazdui,

    banguojantiems rugių laukams,

    bitelei pilkai, aukštai kriaušei,

    nenuoramoms ežių vaikams.

     

    Saulele, dar neik namo!

    Juk mes dar nebaigėm žaidimo.

    Girdi? – Briedžiukai šaukiasi mamos

    ir volungėliai virkauja užkimę.

     

    Janina Degutytė

    #4548
    Agnusyte
    Keymaster

    Buvai tu puikesnė nei žiedas aguonos,

    O nesmerk, o nesmerk tu manęs!

    Kas traukinį vysis – lyg dainą čigonės,

    Lyg tas užmirštąsias dienas…

     

    Kas buvo mylėta – seniai palydėta…

    Užgeso padangėj žvaigždė.

    Širdžiai žadėta, nesuturėta,

    Ir apgedėta… sudie!

     

    Aleksandras Blokas

    #5145
    rudeninė
    Participant

    PAPARTIS             

     

    Senolėj girioj, už raisto,

    gyvena augalas keistas —

    žaliom vėduoklėm lapoja.

     

    žaliom vėduoklėm lapoja

    ir žiedą padovanoja

    vasaros nakčiai šviesiausiai.

     

    Vasaros nakčiai šviesiausiai,

    kai dega laužai, kol išaušta,

    kai laumė lelijom prausias

    ir šnabžda tyliai į ausį

    mažiems, dideliems — visiems:

    “Atsigerk iš miško versmės

    ir būsi vaikas žvaigždės.

     

    Ir būsi vaikas žvaigždės.

    Ir papartis tau pražydės,

    ir papartis tau pražydės”.

     

    Janina Degutytė

    #4797
    rudeninė
    Participant

    RASA

     

    Brėkšta. Pieva sklidina rasos –
    Per kraštus lyg ims ir pasilies.
    Kažin kas čia po kruopelę spindinčios šviesos
    Uždegė ant kiekvienos žolės.

    Pieva šilkine basa brendu. 
    Ir jaučiu – į kraują suteka rasa. 
    Ir iškart užgyja daug žaizdų… 
    Lyg ta pieva – žemė man visa.

    …Rodosi, keliaujanti, basa, 
    Žemėje bekraštėj aš – rasa…

     

    Janina Degutytė

     

    #4798
    rudeninė
    Participant

     

    LANKOJE

     

    Skinsiu linksmą, šviečiantį vėdryną, 
    Skinsiu liūdną, mėlyną varpelį, 
    Baltąjį kraujažolės žvaigždyną…

    Dar pridėsiu tylią, vėsią mėtą. 
    Kam paduoti šitą mažę puokštę, 
    Kad manęs pamiršti negalėtų?

    …Aš pamesiu vidury takelio… 
    Tegu ras kas nors, paims kaip savo 
    Ir vėdryną šviesų, ir varpelį…

     

    Janina Degutytė

    #5146
    rudeninė
    Participant

    PELENINĖ DAINA

     

    Nebuvau aš Paryžiuj nei Romoj,

    Gyvenu aš kaip vėjas kalne,

    Tiktai dvylika juodvarnių brolių

    Vėlų vakarą lanko mane.

     

    Neturiu aš sidabro nei aukso,

    Broliai plunksnomis rengia mane.

    Jūs nešaukit – manęs neprišauksit,

    Neieškokit – paskęsit liūne…

     

    Gal mane kitados jūs sapnavot,

    Gal regėjot vaikystės kine,

    Per toli, per toli nukeliavot,

    Neieškokit – nerasit manęs.

     

    Aš likau jūsų vaikiškoj knygoj,

    Sename sename albume.

    Aš verkiau, kada vieną palikot

    Ir kai vijosi pelės mane.

     

    Kai grūmojo pelių karalaitis,

    Kai nuo raganos bėgau piktos,

    Palikau aš auksinę kurpaitę,

    Tiktai jūs nesuradote jos…

     

    Pakliuvau į voratinklį kreivą,

    Tiktai jūs nežinojote, ne, –

    Septyni alaviniai kareiviai

    Išvadavo tą naktį mane.

     

    Kaip verkiau aš, kaip jūsų ilgėjaus,

    Kai žaislai, pamiršti rūsyje,

    Vieną Joninių naktį įėjo

    Ir išsivedė – niekur mane…

     

    Juozas Erlickas

    #4801
    rudeninė
    Participant

    Kad užsimirščiau, nesūpuok, naktie,

    Neverkiu, tai tavo ilgesiu rasoju.

    Tolumas užsupk, naktie, vis tiek

    Ten mane užmiršo, ten sapnuoja,

     

    Kad esu skalda, kad ne rasa.

    Kad esu aštrus ir balzganas – ne tyras…

    O vis vien – ateik basa,

    Nes rasa laukuos – skalda pažiro…

     

    Valdemaras Kukulas

    #4802
    rudeninė
    Participant

    PO VĖJO STOGU

     

    Tik nepažadink miegančio po vėjo stogu,

    tik neišgąsdink bėgančio pušų viršūnėm.

    Nenusigręžk ir nesijuok iš nuogo,

    prisimatuojančio karūną.

     

    Neatiduok jam savo šilto rūbo

    ir šilto gėrimo, ir šilto valgio.

    Nevesk trobon, kur ligi šiol nuo lubų

    visokie žmonės gąsdindami žvelgia.

     

    Neduok jam jokio vaisto, nieko,

    kas jį pažadintų ir tartų: kvaila

    bėgiot viršūnėmis. Lai bėga.

    Manai, kad jam tavęs negaila?

     

    Algimantas Mikuta

    #5147
    rudeninė
    Participant

    Mums neduota būtis. Tik srautas mes,

    Per formas tekantis. Dienos, nakties

    Ar katedros užpildome mes ertmes

    Ir vėl srovenam, trokšdami būties.

     

    Iš formos formon – vis be atvangos,

    Ir niekur nėr namų, nei laimės, nei kančios,

    Mums niekur duona varpoj nelinguos,

    Visur mes kelyje, visur svečiuos.

     

    Mes žaislas Dievo rankoj. Nežinia,

    Ką jis sumanęs. Molis mes tylus:

    Nei juokias jis, nei verkia ir delne

    Vis permaigomas krosnin nepaklius.

     

    Ak, būti išdegtiems! Sustingt, sustoti!

    Tas ilgesys net virpulį mums kelia.

    Bet atvangos nėra, ir niekada į stotį

    Nenuveda mūs begalinis kelias.

     

    Hermanas Hesė

    #4554
    Agnusyte
    Keymaster

    Didžioji laimė

     

    Visi mes stiebiamės,

    Kad pamatytume aukštai

    Visam pasauliui skirtą

    Vieną melsvą dangų…

    Skaičiuoju krintančias

    Žvaigždes dažnai,

    Manau, kad krinta

    Man į delną iš aukštai

    Vienintelė-tik mano laimė.

    Po sielos polėkio apsižvalgau-

    Toli padebesiais klajoja

    Dar nepaliekanti manęs

    Skaisčioji saulė.

    O gal tiktai atrodo man vienai,

    Kad tai yra didžioji

    Mano laimė?..

     

    Ona Baliukienė

    #4943
    Agnusyte
    Keymaster

    NĖRA LAIMĖS

     

    Aš prie Tavo kojų, Viešpatie, ateisiu,

    Vėjais gal atplauksiu prie Tavų akių.

    Čia maldoj aš tyliai žodžiais pasikeisiu,

    Pasiskųsiu, Dieve, kad gyvent sunku.

     

    Daug žydėjo žemę puošiančių vosilkų,

    Prieš akis man raibo tie laukai žali.

    Liūdna buvo jausti meilės išsiilgus,

    Kad be šito žodžio nieko neturi.

     

    O dabar man dienos liūdnos, niūrios, melsvos.

    Dangūs apsidengia pilkumu giliu,

    Laikas neša saulę, žalios liepos gelsta,

    Nuogume suvirpa beržas pakelių.

     

    Vėl sugrįš į žemę margaspalvės dienos,

    Vėl rugiuos bus daugel mėlynų akių,

    Bet neradęs laimės, pasiliksiu vienas

    Pasiskųsti Dievui, kad gyvent sunku.

     

    Vytautas Mačernis

     

     

     

    * * *

    Ten saulė rytmečiu sugrįžta!

    Ak, tai ne saulė, tai ne ta…

    Kažko ieškojai, rods, jaunystėj,

    Vėliau pabūgai kraują bristi.

    Dabar palūžusia ranka

    Į saulę rodai kai kada…

    Ak, tai ne saulė, tai ne ta!

     

    Vytautas Mačernis

     

     

    * * *

    Vasaros popietėm saulė ir vėjas

    Žaidžia tarp medžių šešėliais ilgais:

    Lyg du paklydę svečiai sukinėjas

    Vasaros popietėm saulė ir vėjas

    Ūksmingų alėjų takais.

     

    Mažas berniukas iš miego pabunda

    Ir trina rankutėm akis.

    Saulė ir vėjas alėjosna gundo:

    Mažas berniukas iš miego pabunda

    Ir eina tyliai per duris.

     

    Vytautas Mačernis

Rodoma 15 įrašų - nuo 181 iki 195 (viso: 1,598)
  • Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.