Poezijos skyrelis

Pradžia Forumai Knygos, muzika, filmai Poezijos skyrelis

Diskusijos apie knygas, muziką ir kiną.
Rodoma 15 įrašų - nuo 16 iki 30 (viso: 1,536)
  • Autorius
    Įrašai
  • #4689
    rudeninė
    Participant

    Žiūrėdamas į rudenį nutyla kūnas
    ir matoma tampa dvasia
    šokanti ant krintančio lapo
    lietus kažko ieško leisgyvėj kiemo žolėj
    ant aprasojusio lango stiklo
    nesąmoningai piešiu
    vaikišką saulę.
      (Justinas Marcinkevičius)

    #4902
    Agnusyte
    Keymaster

    Sugrįžimas

     

    Ėmė lyt, ir naktis sušlapo,

    Ir pakvipo erdvėm ir žuvim,

    Ir spindėjimą žalio lapo

    Tu pasiėmei su savim.

     

    Ir tau liko tasai žalumas,

    Kaip saulėlydis rausvas šuva,

    Lėtas laikas ir pilkas dūmas

    Ir pilna debesų kalva.

     

    Jei paklydęs kada gulėsi

    Dykumoj, po saule žiauria,

    Tu galėsi grįžt į pavėsį

    Medžio, mirgančio ežere.

     

    Pamatysi temstantį krantą,-

    Kur mėnulį velka žvejai,-

    Ir šešėlį šuns, kurs supranta,

    Kur per šitiek metų ėjai.

     

    Savo pažadą ištesėjęs,

    Tu girdėsi: krenta lašai-

    Ir stovėsi kaip Odisėjas,

    Nežinodamas ar grįžai.

     

    (H. Radauskas)

    #5051
    rudeninė
    Participant

    Dėkoju tau, kad ugnimi buvai,
    Kai atėjau aš pūgoje sužvarbus,
    Dėkoju tau, kad vėju atskridai,
    Vienatvę išvarei už vartų.

    Dėkoju tau, kad saule nušvitai,
    Kai gyvenau juodžiau už naktį,
    Dėkoju tau, kad lietumi lietei
    Karščiuojančią bejėgę mano kaktą.

    Dėkoju tau, kad žodį suradai,
    Kada tyla lyg bomba sprogt galėjo.
    Dėkoju tau, kad jūra man ošei,
    Kai nemiga galvūgaly budėjo.

    Dėkoju tau, kad ąžuolu rėmei,
    Kai baimė kojas man pakirto,
    Dėkoju tau, kad samanom glaudei,
    Kai akmeniu buvau pavirtus.

    Dėkoju tau, kad kartu gyvenai,
    Tą pačią žvaigždę mes mylėjom.
    Dėkoju tau.
    Dėkoju dar labai už tai,
    Kad padėkot išmokau ir suspėjau…
              (Angelina Zalatorienė)

    #5052
    rudeninė
    Participant

    Jau nebūsiu lietum –
       žemei verkti gana…
    Ir gana dainų
       apie rudenį.
    Vėl pavasariu siaučia
       širdis alkana,
    vėl į liepsną veržias
       pabudinta…
    Vėl į saulę iš lūpų
       skrieja daina,
    tik į saulę –
       pasiekt ar sudegti!
    Te plaštakės skrydžiu
       pasibaigia diena,
    nepabūgus ko nors
       netekti!
    Dek, gyvenime! Siautėk
       raudona liepsna,
    tegu saule nušvinta
       akys!
    Jau nebūsiu lietum –
       žemei verkti gana.
    Būsiu žydinčia pieva
        plaštakėms…
       (Vilija Aleknaitė)

    #4694
    rudeninė
    Participant

    kai nublunka dažai…
    kai melas tampa nesaldus…
    kai miršta nekalti
    ir žudo nekalti kaltus…
    kai visa, kas brangu ir šventa, pavirsta tik pigiais žaislais…
    ir tirpsta, tirpsta amžinybės rankose, su savo kūnais negyvais…
    Ach… kaip širdis išsiilgsta paprastumo…
    To nuoširdaus ir tyro vaiko juoko…
    To šilto ir nesuvaidinamo artumo…
    Ir net lietaus, bet su žaibais ir tikro…
    Sugrįžt į paprastus namus…
    Prisėst po paprastu dangum…
    Išgerti paprasto vandens…
    Permirkti paprastu lietum…
    Išvysti paprastas akis…
    Nusišypsoti paprastai…
    Išmesti paprastas mintis…
    Ir būt laimingiems amžinai…
      (Gintarė Stankutė)

    #4907
    Agnusyte
    Keymaster

    Raktas

     

    Kažkas man įdavė šį sunkų raktą,

    linksmai pasakęs:- Eik ir atrakink.-

    O ką man atrakinti? Skrynią, kaktą,

    vartus į pragarą ar vartelius širdin?

     

    Kažkam tikriausiai šitas raktas tinka,

    kažkur yra ta užkeikta spyna.

    Tiktai neaišku, kas ten užrakinta,-

    teisybė? Lobis? Dievo dovana?

     

    Gal polėkis, kursai lakins ir lamdys?

    Gal kvaitulys, kuris iškart praris?

    Kada man lemta ir kažin ar lemta

    surast tą užraktą ir tas duris?

     

    O gal nėra nei durų anei vartų,

    o raktą įdavė, kaip gyvastį, tik tam,

    kad braučiausi į kuo tamsesnę kertę,

    į kuo slaptesnę širdį sutiktam?

     

    (Algimantas Mikuta)

    #4695
    rudeninė
    Participant

    Gyventi:
    Kaip medis, kaip žolė ar plaštakė,
    Nežiūrint į juodai
       baltą ciferblatą
       su negyvais skaitmenimis.
    Matuoti laiką
       pagal rugių žydėjimą
       ir laukų kvapą,
    pagal paukščių atsisveikinimą
    ir sugrįžimą.
       (Janina Degutytė)

    #4696
    rudeninė
    Participant

    Būkim šiandien geri…
    Jūros kvapo pripildytos
    tegu plasta ramiai
    mūsų didelės širdys.
    Būkim švarūs
    lyg pajūriu
    riedančios smiltys,
    kaip saulėtekiai tyros
    tebūnie ir svajos, ir viltys…
    Skriskim
    paukščiai baltais
    per didelį
    šviesų pasaulį –
    neužlies niekas
    žodžiais šaltais
    mūsų kopomis
    braidančios saulės.
       (Vacys Reimeris)

    #4908
    Agnusyte
    Keymaster

    Vakarienė

     

    Nusirišiu prijuostę raudonryšę-

    kviestinės vakarienės neberuošiu.

    Visi svečiai, netyčia vėl sugrįžę,

    atras tik tamsiai žalią alijošių

    virtuvėj ant nušluostytos palangės,

    tarp netvarkingai sudėliotų indų.

    Visi, kurie ne sykį šičia lankės,

    ar prisimintų dar,ar prisimintų…

     

    O laiptinėj ne mano žingsniai skamba.

    Uogienę ne iš mano uogų verda.

    Seni žurnalai, sumesti į kampą,

    prarijo mano pavardę ir vardą.

    Bet gal kažkas dienų tėkmėj padūko

    ir ilgo kelio duonos paragavo,

    ir vėl iš mano mėlyno puoduko

    lėtai ir tyliai geria juodą kavą.

     

    Galbūt kažkas surinka: negaliu!

    Ir moteris, siaurus pečius atlošus

    išeina iš namų.

    Nėra gėlių

    vardadieniui.

    Tik žalias alijošius.

     

    (V. Palčinskaitė)

    #4982
    liuda
    Participant

    EILĖRAŠTIS APIE ATMINTĮ

    Tu lauki pasitraukusių? Giliai
    Jie pasitraukė. Juos paliko sienos,
    Pieštukai, laikrodžiai, paveikslai, sielos,
    Lietus ir sniegas, atpildas ir smėlis,
    Nemirtingumas ir pušų spygliai.

    Nebežinia, kuris iš jų teisus,
    Ir kai rašai išsiskyrimų sumą,
    Nebetenki betikslio vientisumo
    Ir pats skiries į priešingus balsus.

    Belieka ratas, brėžiamas peiliu,
    Žymė stikle ir dulkės ant lentynų –
    Tiek netiesos, tiek laisvės ir eilių
    Ir taip nedaugel tikrojo likimo.

    Belieka du balsai. Jie palytės
    Šio miesto šiltą ir nejaukų tūrį.
    Jiems buvo duotas lašas atminties.
    Tu. ją turi. Ir niekas jos neturi,

    O blaškosi, sparnuota ir akla,
    Tarsi kregždė, kurios negeidžia lizdas,
    Ir ko bevertas tavo klasicizmas,
    Linksma ir iškilminga mokykla?

    Taip valanda, nuo mūsų atskirta
    Ji pasmerkta, nukrinta kaip skara
    Ant kambarių, koridorių ir laiptų,
    Ir ant spragos, kuri vis tiek yra
    Tarp būtojo ir būsimojo laiko.

    Venclova, Tomas. Kalbos ženklas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1972.

    #4697
    rudeninė
    Participant

    Leiskite mums pragyventi dieną neskubant,
    kaip tą daro gamta.
    Tegul joks ant tako nukritęs riešuto kevalas
    ar praskrendantis uodas nepastoja mums kelio.
    Leiskite mums ateiti anksti ir akimirksniu išnykti,
    greitai ir niekieno netrukdomiems.
    Teateina žmonės ir išeina,
    Tegul skamba varpai ir verkia vaikai —
    Juk iš to susideda diena.
    Jei kaukia traukinys, tegul kaukia, kol užkims.
    Jei skamba varpai, kodėl mes turėtumėm bėgti?
    Laikas tėra tik tekanti upė,
    Prie kurios aš vaikštau žvejoti.
       (Henris Deividas Toro)

    #4494
    Agnusyte
    Keymaster

    „Laikas tėra tik tekanti upė,
    Prie kurios aš vaikštau žvejoti.“

     

    Šitos eilutės superinės tiesiog, ačiū !!!

    #4701
    rudeninė
    Participant

    Dangaus ir žemės delnuos,
    Gėlių ir saulės šviesoj
    Laiko muzika skamba.
    Sustoki, klausykis, išgirski,
    Kas pasaulio simfoniją groja…
    Gal džiaugsmo dalelę pajutęs
    Baltą paukštį paliesi?
    Ir suprasi žodžius visose akyse,
    Ir eiti keliu nebus sunku:
    Balta paukštė gyvens
    Tavoje širdyje.
       (Eglė Budrytė)

    #4909
    Agnusyte
    Keymaster

    Lopšinė

     

    Užmiki,vis vien kas bebūtum,-

    Ar tu mano draugas, ar priešas-

    Sakau tau:

    Labanakt, užmiki…

    Tą naktį praeivę su juoda skraiste ant peties

    Kaip vaikas augyvę

    Prie lopšio mielai pasitiki.

    Labanakt, užmiki…

     

    Užmerki akis kietai kietai

    Ir pirštais užspauski ausis!

    Jau sutemom dengias dangaus skliautai,

    Ateina naktis – –

    Varyki šalin tas mintis,

    Kad nieko daugiau neregėtum,

    Kad nieko daugiau negirdėtum,

    Kad nieko nejaustum daugiau.

     

    Labanakt, užmiki

    Kad, rytui išaušus,

    Širdis tau suplaktų smagiau.

    Laimingas, kas tiki,

    Kad rytą vėl saulė sušvis.

    Nors dabar tik naktis, tik naktis.

    Vis vien kas bebūtum,-

    Sakau tau:

    Labanakt, užmiki – –

    Laimingas, kas tiki – –

     

    (Vincas Mykolaitis – Putinas)

    #5053
    rudeninė
    Participant

         Kaip nupiešti paukštį.

    Pirmiausia reikia nupiešti narvelį,
    su durim atvirom.
    Po to nutapyti
    Kažką mielo,
    Kažką paprasto,
    Kažką gražaus,
    Kažką vertingo
    paukščiui.
    Paskui padėti paveiksliuką ant medžio
    sode,
    miške,
    arba girioje,
    pasislėpti už medžio,
    nieko nekalbant,
    nejudant.
    Kai paukštis atlėks,
    jei jis išvis atlėks,
    žiūrėti be galo tyliai
    ir laukti, kol paukštis įeis į narvelį,
    o kai jis bus viduje,
    pamažėle duris uždaryti teptuku.
    Paskui
    ištraukti vieną po kito narvelio virbus,
    atsargiai, nepalietus nė vienos paukščio plunksnos.
    Po to nutapyti medžio portretą,
    parinkus pačią gražiausią šaką
    paukščiui.
    Taip pat nutapyti lapus
         ir kvepiantį vėją, saulės dulkes,
    žvėrių ir žolynų šlamesį
                  vasaros kaitroje.
    O paskui laukti, kol paukštis įsigeis giedoti.
    Jei paukštis negiedos,
    tai blogas ženklas,
    ženklas, kad tas paveikslas prastas.
    Bet jeigu jis užgiedos, tai geras ženklas,
    ženklas, kad galite pasirašyti.
    Tada švelniai ištraukite
    jo vieną plunksną
    ir savo parašą padėkite
                             paveikslo kampe.
         (Žakas Preveras)

Rodoma 15 įrašų - nuo 16 iki 30 (viso: 1,536)
  • Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.