Poezijos skyrelis

Pradžia Forumai Knygos, muzika, filmai Poezijos skyrelis

Diskusijos apie knygas, muziką ir kiną.
Rodoma 15 įrašų - nuo 301 iki 315 (viso: 1,598)
  • Autorius
    Įrašai
  • #4873
    rudeninė
    Participant

    RUDENS ESKIZAS

     

    Paganinis viena styga grojo,

    O tu ar sugrotum

    Sudužusios laimės šuke?

    Kur nors mėnulyje? Vienas?

    Sakai, kad muzikos nesimokei?

    Tik skaičiavai, skaičiavai, skaičiavai

    Krintančias žemėn žvaigždes,

    Sustingusias ir nemirksinčias…

    Tavo skruostais ne mano ašaros rieda,

    tai tik lašai, šalti lietaus lašai.

    Ir niekas nebesugros

    Sudužusios laimės šuke.

    Tik vamzdžiai nutekamieji

    Kriokia

    Liūdną rudens polifoniją…

     

    Arvydas Ambrasas

    #4878
    rudeninė
    Participant

    Nešu tau eilėraštį,
    tą mažytį balto debesio namą,
    kur gali užėjęs sušilti
    ar pabūt su savim.
    Čia nepaduoda ant stalo
    sidabrinių šaukštų.
    Čia neiškloti
    raudoni kilimai.
    Bet aš nenoriu,
    kad liktum
    šiąnakt
    be pastogės.

     

    Janina Degutytė

    #4879
    rudeninė
    Participant

    PASAKŲ SARGAI

     

    Miegosiu po savo pilnatim

    Palikusi vėjus

    Saugoti pasakas…

     

    Pasek jas ir man…

     

    Nelauk, kol vaikai užaugs

    Ir jos mums taps

    Realybe,

    Kitos erdvės ir kitų išmatavimų

    Rėmuose…

     

    Klausykis, ką sakau:

     

    Vienas vakaras – ir vienas gyvenimas…

     

    Balto pieno take

    Mes vaikštome,

    Nuo saulės ligi saulės

    Ieškodami gyvenimų

    Ir juos sukurdami…

     

     Gintarė Stankutė

    #4880
    rudeninė
    Participant

    O koks dangus gilus,

    – o vakaras tylus.

     

    O krenta ten šalna,

    – ten obelis pilna.

     

    O žemė – apie mus,

    – ar apie mus dangus?

     

    Tokia šalna tyli,

    – o taip girdėt toli.

     

    Tokie geri laikai,

    – tokie liūdni vaikai.

     

    Marcelijus Martinaitis

    #4884
    rudeninė
    Participant

    Išrišimo rankos

    Po kiekvienos nuodėmės
    Aš ieškau intymaus ir suraminančio išpažinimo.
    Aš išpažįstu savo nuodėmę laukams ir krūmams,
    Kurie lyg rankos glamonėja mano smilkinius.

    Anksčiau nei nuodėmę aš išpažįstu kunigui,
    Ach, mano nuodėmę jau žino krūmai,
    Ir švelnios šakos glamonėja mano smilkinius
    Lyg išrišimo rankos.

     
    Vladas Šlaitas

     

    #4585
    Agnusyte
    Keymaster

    ŽIEMOS PRADŽIA

     

    Vėsaus vidudienio violončelė

    Klevams per veidus plaukė kaip lietus.

    Ramus ruduo nuo žemės atsikėlė,

    Atkėlė verkiančius dangaus vartus,

     

    Ir ėmė suktis popierinės rožės

    Aplink tą muziką, kuri, –

    Kaip moteris, nusilpus nuo hipnozės, –

    Pradėjo migti sniego sūkury.

     

    Henrikas Radauskas

    #5204
    rudeninė
    Participant

    ŽIEMA

     

    palaiminti
               žiemos sulaukę sieloj
    nepasiklydę
               soduose rudens
    miegą lyg medžiai
               gruodžio mėnesienoj
    jie negyvena
               laukia kol gyvens

    ir tu žinau
               visai neapsidžiaugsi
    kai tavo veidą
               jos sparnai palies
    tik prisiglausi
               baugščiai tarsi paukštis
    lyg paukštis
               iš pražuvusios šalies

    pasiilsėk
               gyvensime iš naujo
    žydėsime
               melsvai baltuos snieguos
    kol tyliai tyliai
               srūva šaltas kraujas
    tikėk tylėk
               galvok šypsok miegok

     

      Liutauras Degėsys

    #5207
    rudeninė
    Participant

    Klausimas ir atsakymas

     

    Į klausimą, kur gyvenu,
    Atsakau nedvejodamas –
    Parodau pirštu į dangų;
    Daugelis iš pradžių apsidžiaugia
    Tokiu atsakymu,
    Sušunka:
    Tai mudu beveik kaimynai!
    Tačiau atidžiau į mane
    Pasižiūrėję,
    Prideda pirštą prie smilkinio.

     

    Gintautas Dabrišius

    ***

    Kaip surasti triušiuką,
    kurį vakar mačiau:

     

    Reikia atsistoti po medžiu
    Ir garsiai šaukti:
    Triušiuk,
    Aš žinau kur tu!
    Svarbiausia nepažiūrėti aukštyn.

     

    Gintautas Dabrišius

    ***

    Upės

     

    Jei renkiesi vandens kelią,

    Nenusivilk.

    Vandens ramybėje
    Daug abejonės
    Žmogum
    Kaip tyla.

     

    Gintautas Dabrišius

    #4885
    rudeninė
    Participant

    Laukinis medis

    Palikit vieną mane, kaip laukinį medį,
    ir apsupkite sienomis
    kadugių ir laukinių krūmų,
    nes aš noriu giedoti kaip medis
    apie Dievo dienų gerumą.

     

    Vladas Šlaitas

    #4886
    rudeninė
    Participant

    kai ramu kai nesinori nieko
    kai jau viską regis ir turi
    leidžias lengvas ilgesys gal sniegas
    sidabriniam gruodžio pajūry
    tau į delnus –
    štai ir jį turi
    o ramu lyg neturėtum nieko

     

    Donaldas Kajokas

    #4887
    rudeninė
    Participant

    Sniego laukas prieš saulėlydį

     

    Baltas laukas. Lyg prismeigtas krūmas.
    O aplink – nė pėdos.

    Vėjas tarpais aptingsta – nedaug jau
    ligi saulės laidos.

    Vien tik laukas ir krūmas… Pro krūmą –
    rausvas taškas snieguos…

    Lyg maža boružė, prišalus
    pilveliu prie šakos.

     

    Donaldas Kajokas

    #4589
    Agnusyte
    Keymaster

    Rudenine, ačiū už Kajoką!!!!!

     

     

    #4968
    Agnusyte
    Keymaster

    ŽIEMOS DAINA

     

    Sūkuriuotom gėlėm, pasiklydusiais paukščiais,

    Nepaeinančiais, griūnančiais sniego kalnais

    Apsitvėrė žiema, – neįžiūrimais aukščiais,

    Nepagaunamais, alpstančiais tonais švelniais.

     

    O eilėraštis gimsta – kaip vėjas – iš nieko

    Ir skambėdamas bėga pusnim neramus,

    Bet negali daina prasimušti pro sniegą

    Ir sugrįžta – kaip vėjas – į savo namus.

     

    Henrikas Radauskas

     

     

    ŽIEMOS PASAKA

     

    Įspėk, kas kvepia? Neįspėjai.

    Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne.

    Taip kvepia princai ir kirpėjai,

    Taip kvepia vakaras sapne.

     

    Žiūrėki: linija pro stiklą

    Praėjo posūkiu tyliu,

    Rami šviesa pro švelnią miglą

    Čiurlena pieno upeliu.

     

    Žiūrėki: sninga, sninga, sninga.

    Žiūrėki: baltas sodas minga.

    Nugrimzdo žemė praeity.

    Įspėk, kas eina? Neįspėjai:

    Ateina princai ir kirpėjai,

    Balti karaliai ir kepėjai,

    Ir šlama medžiai apsnigti.

     

    Henrikas Radauskas

    #4888
    rudeninė
    Participant

    ŽIEMA

     

    įsineši vidun kartu su malkų
    glėbiu
    ir šalto oro kvapą
    ir sniego skonį

    kaip šilta (atėjęs kas sako:
    čia Dievas gyvena!)

    visas kambarys užlietas saulės
    tokios tirštos, tokios auksinės
    gėlės
    lyg būtų akyse paaugusios

    muša laikrodis

    nutrūksta siūlas, ir močiutė prašo
    įverti adatą į senutėlį „Zingerį“
    mat lopo patalynę

    už langų girdėti zylės

    ir tau nerūpi
    nei pamokos neparuoštos
    nei sudrėkę pirštinės

    vėl išleki į lauką

    tu nežinai dar
    kad šita popietė turėjo
    amžinybės skonį

     

    Nijolė Miliauskaitė

    #4894
    rudeninė
    Participant

    Tavo lediniai pirštai, žiema,

    man akis išsvilino.

    Tu saulę pasiėmei,

    kai jinai

    vakare, ilgai kraujuodama,

    drebėjo erškėtyje.

     

    Argi ir tenai, žemėj

    begruodėje,

    nebėra saulėtekių?

     

    Henrikas Nagys

Rodoma 15 įrašų - nuo 301 iki 315 (viso: 1,598)
  • Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.