Poezijos skyrelis

Pradžia Forumai Knygos, muzika, filmai Poezijos skyrelis

Diskusijos apie knygas, muziką ir kiną.
Rodoma 15 įrašų - nuo 1,456 iki 1,470 (viso: 1,491)
  • Autorius
    Įrašai
  • #6265
    rudeninė
    Participant

    Kas be nuodėmės lai meta į mane ak

    meni kokia kruša akmenų tuo metu pasipylė

    lauko špatų žvyro ir kalkakmenio

    medalionų opalų beigi ametistų

     

    kaip raišą strazdą vaikai iš šaudyklių

    apšaudė iš visų pusių

     

    tik keli švarūs be nuodėmės

    nemėtė akmenų į mane

     

    jie juos tik rinko ir dalijo

    jie juos tik rinko ir

    dalijo.

     

    Vainius Bakas

    #14370
    rudeninė
    Participant

    Namai

     

    Tą žvakės liepsną,

    serginčią abu audroj gailiu

    spragsėjimu,

    tą kuždesį drėgnoj tamsoj lyg šiltnamy

    tarp kambarinių šlamančių vijoklinių gėlių,

    tą lietų,

    beprotybės lietų (o kaip pasiilgta!),

    tą žvakės virpesį žaibuos,

    tą gyvastį ir dar

    tą griausmą, drebinantį nervus,

    tas šaknis į laiką,

    žaibų vijoklines šaknis nakty

    priimk vardan

    mylėjimo,

    kuris ramybės skliautų neišlaiko…

     

    Judita Vaičiūnaitė

    #14371
    rudeninė
    Participant

    kai tu geri kavą –
    (ir aš tai žinau) –
    žemė nustoja kvėpuoti

    kai žemė nustoja kvėpuoti
    iš tavo plaukų pakyla bitė
    su mano delnų linijom sparnuose

    iš tavo plaukų pakyla bitė –
    skrenda numirusi –
    o tu – – –

    – – – ir aš tai jaučiu

     

    V. Rudžianskas

    #14583
    rudeninė
    Participant

    Karvedys pavargo

    randais suaugę žmonės

                                   kažkokie 

                                                 Donaldas Kajokas

     

    Apie tai,

    kad viskas, kad visur

    nugalėta,

     

    kalba ramiai. Dar ramiau

    klausosi jo

    pergalei paaukoti

    eiliniai,

    kritę už jį eilėmis.

     

    Pergale įtikėję.

    Pergalę ir iškovoję.

    Pergalei pralaimėję vis tiek

     

    šypsos per skausmą

    didžiausią

    tiesą pažinę,

     

    nugalėtoją užjausdami.

     

    Aidas Marčėnas

    #14937
    rudeninė
    Participant

    Žmogus vertas tik tiek

     

    Žmogus vertas tik tiek,
    ką jis pasako šuniui,
    kai turi keltis iš lovos
    žiemos vidurnaktį,
    nes kažkoks prakeiktas šuva ėmė loti;

    žmogus eina, atidaro duris,
    stovi vienais marškinėliais ir trumpikėmis,
    ir ten, kupstėtoje dykynėje,
    įžūliai vadinamoje žaidimų aikštele,
    randa šunėką, viltingai

    pakėlusį leteną,
    jo snukis sako: „Ačiū Dievui,
    akimirką jau ėmiau manyti,
    kad tik vienas būdrauju
    šitam sumautam mieste.“

     

    Pat Boran
    (vertė Marius Burokas)

    #15024
    rudeninė
    Participant

    Kitoje pusėje

     

    Anapus upės – vaikystės namai.

    Kiemas, kuriame žaisdavai,

    išlaipioti medžiai,

     

    iššniukštinėti krantai – švyti

    šitiek sykių sapnuoti. Ir takas vingiuoja

    ten pat,

     

    anapus upės. Galėtum

    nukakti nors šiandien, bet tau

    dar vis per anksti,

     

    pėdseky, per sunku. Lai bus,

    kaip buvę, tegul kaip yra,

    taip ir lieka –

     

    sapnuose, kitoje upės pusėje.

     

    Aidas Marčėnas

    #15042
    Agnusyte
    Keymaster

    Tu man sakai: Pavasaris. Išėjo Nemunas.
    Pavasaris, sakau, ledus jau išnešė Neris.
    Užlies iir žemumas…
    Ir, lyg girdžiu, toli toli
    ilsėdamasis pakely
    tėvynei sveikinimą siunčia vyturys
    .

     

    Bernardas Brazdžionis

    #15075
    Agnusyte
    Keymaster

    Kai pavasaris keliauja,
    Tai gėles išbarsto saujom.
    Šviečia pakelės, laukai,
    Jų pilni visi takai.

    Paprasta maža gėlė,
    Bet auksinė skrybėlė.
    Gelsvo vaško skrituliukas,
    Šypsos mielas veideliukas.

    Kelios dienos, gal savaitė, –
    Ir pražilo kepuraitė.
    Čia dar vėjas atsiduso –
    Ir pranyko, ir sudužo.

    Skrenda lengvutėlis pūkas,
    Permatomas tarsi ūkas.
    Šiltas vasaros sniegelis.
    Kas jis? Spėkite, jei galit.

    (E. Selelionis)

    #15095
    rudeninė
    Participant

    Šita žemė

     

    Nebėgsiu niekur iš čia

    Ieškoti duonos arba vyno, –

    Džiaugsmu ši žemė apsvaigina

    Ir dosniai sotina kančia.

     

    Pavirsta motinos žeme,

    O žemė – motina pavirsta.

    Ir laikas smiltimis tarp pirštų

    Teišbyrės gimtam kieme.

     

    Čionai į protėvių kapus

    Tėvų sodinti medžiai remias.

    Ir nebebus kitos man žemės,

    Kaip motinos kitos nebus.

     

    Dalia Saukaitytė

    #15118
    rudeninė
    Participant

    širdies kardiogramoje

    tokios aukštos viršukalnės

    į kurias taip užkopti norėjau

     

    lipu lipu neužlipu

    kartu su akmenimis nuriedu

    žiūriu pavasaris

     

    žiūriu va ten varnėnas

    pasišvilpauja

    ir vyturiukas

     

    lyg atplyšusi siela

     

    Vytautas Kaziela

    #15158
    Agnusyte
    Keymaster

    Plonyčiais lietaus spinduliais
    į žemę dangus nusileido
    ir garsiai čiurlena grioviais
    per didelį žemės veidą.
    Apsvaigsta palaima laukai,
    ir, lyg angelai atplasnoję,
    teškenas po dangų vaikai,
    kelnes pasiraitoję.


    J.Marcinkevičius

    #15159
    rudeninė
    Participant

    Ekspromtas varnėnui

    Tai grįžai,
    Varnėne emigrante,
    Kur sode supuvę inkilai,
    Kur be noro žydi senos vyšnios,
    Kur…
    Neišvalyti šuliniai.
    Kur…
    Nėra jau kam pasiklausyti
    To švilpimo,
    Lyg atodūsio kraupaus.
    O, varnėne,
    Kas apleisto sodo svaigų liūdesį,
    Tartum skausmą smilkiny užspaus?

     

    Juozas Nekrošius

    #15233
    rudeninė
    Participant

    atvažiuok sakau atvažiuok

    atdarysiu duris

    ir lovą paklosiu

     

    uždangstysiu žvaigždes

    užuolaidomis

    kad niekas nenužiūrėtų

    kitiems nepasakotų

    nepultų belstis į duris

    prašytis į svečius

    išgert ar tik pasėdėt

    apsimetinėti, kad tik šiaip sau

    dėl vienos cigaretės

    o iš tiesų…

     

    atvažiuok sakau atvažiuok

    tik greičiau paskubėk

    įsileisiu laikysiu

    o raktą užmesiu

    už neperskaitomos

    poezijos knygos

     

    Juozas Žitkauskas

    #15261
    Agnusyte
    Keymaster

    Ši diena – vienintelė gyvenime,
    Ji užges. Daugiau jos nebebus.
    Mūsų džiaugsmui, mūsų laimei, mūsų nerimui
    ši diena – vienintelė gyvenime,
    Kaip šaltinį tyrą, ją mes geriame…
    o jos balsas toks trapus, skambus…
    Ši diena vienintelė gyvenime,
    ji užges.
    Daugiau jos nebebus.


    A.Kiminius

    #15262
    Agnusyte
    Keymaster

    Atsikelti rytą ir eiti
    Per rasą, per rūką,
    Per pabudusio paukščio čiulbėjimą,
    Per pabundantį medžio šešėlį,

    Atsikelti rytą ir eiti
    Per saulės šviesą, per skardų
    Balsą žmogaus ir per gausmą
    Balsų, pripildžiusių erdvę,

    Atsikelti rytą ir eiti
    Per savo ir tavo buvimą,
    Per mudviejų didelę dieną,
    Kuri pabaigos neturi,

    Atsikelti rytą ir eiti
    Ir vadint visa tai — gyvenimu.

    A. Drilinga

Rodoma 15 įrašų - nuo 1,456 iki 1,470 (viso: 1,491)
  • Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.