Poezijos skyrelis

Pradžia Forumai Knygos, muzika, filmai Poezijos skyrelis

Diskusijos apie knygas, muziką ir kiną.
Rodoma 11 įrašų - nuo 1,471 iki 1,481 (viso: 1,481)
  • Autorius
    Įrašai
  • #15263
    Agnusyte
    Keymaster

    Dėkok už dieną tarsi tau sutvertą
    ir nusilenk žemai į keturias puses
    šįvakar ir už visą savo laiką, nes
    kas žino gal nebus jau kito karto
    dėkot už dieną, vien tik tau sutvertą,
    o ypač pasimelst už tas dienas,
    kurios ,manei, gyvenimo nevertos
    .

    Donaldas Kajokas

     

    #15306
    Agnusyte
    Keymaster

    tenai prie suzmegusios kūtės

    išsprokdavo kelios žibutės

     

    melsvuodavo skurdžiai baltai

    tos kelios žibutės kasmet

    tos kelios žibutės tiktai

    tos kelios žibutės net

     

    Donaldas Kajokas

    #15307
    Agnusyte
    Keymaster

    Jūs niekad nesusirgsit manimi,
    Ir niekad aš jumis – už tai dėkoju,
    Kad žemė suksis visiškai rami
    Ir niekad neišslys mums iš po kojų.
    Galiu sau būt juokinga – nebaugu –
    Ir žaist žodžiu, neieškant žodžiui vietos,
    Nesibijoti nuoraudžio bangų,
    Vos vos prie jūsų rūbo prisilietus.
    Džiaugiuosi, kad jūs galite šalia
    Bučiuoti kitą ir manęs neskausti.
    Ir neužlieti panieka gilia
    Man einant – ne prie jūsų – prisiglausti.
    Kad mano vardo jūs, mielasis, ne-
    Prisimenate be noro vis kartoti,
    Kad aleliuja cerkvėje minia
    Nesusirinks mums tuokiantis giedoti.
    Dėkoju jums, kad jūs ištikimai –
    Nejausdamas nė pats – mane taip mylit.
    Dėkoju jums, kad aš miegu ramiai,
    Kad jūs manęs nė karto neapvylėt,
    Už mūsų ne-klajojimus naktim,
    Už žemę slystančią ne mums po kojų,
    Kad jūs, deja, susirgot ne manim,
    Aš – ne jumis, deja, – už tai dėkoju.
    (M.Cvetajeva)

    #15312
    Agnusyte
    Keymaster

    Tavęs ramint atūš pavasaris,
    Gegučių šimtas sukukuos.
    Pasūpuos vėjas melsvą ežerą,
    Ievų žiedais pasnigs laukuos.

    Plačių laukų toks žalias šilkas
    Pridengs tau liūdesį žaliai.
    Praeis ir vasara, ir meilė
    Nebesugrįžtančiais keliais.

    Tau mėlynas rugių žydėjimas
    Suteiks jaunystei dar jėgų,
    Nes, aš manau, – gyvent atėjome,
    Kad būtų gera ir smagu.

    O jeigu bus ilgu be galo,
    Širdis iš nerimo drebės,
    Nueik, kur beržo rankos bąla,
    Gražiau nei aš tau pakalbės.

    Tavęs ramint atūš pavasaris,
    Gegučių šimtas sukukuos.
    Pasūpaus vėtra melsvą ežerą,
    Ievų žiedais pasnigs laukuos…

    A. Miškinis

    #15368
    rudeninė
    Participant

    Skruzdėlės

     

    Kiekvieną pavasarį jos pasirodydavo.

    Tokios gajos, vis randančios, kuo misti, kur slėptis, veistis.
    Taip įkyriai nekaltos, net nenutuokiančios,
    kad yra svečiuose.

    Atsimenu jas, mažomis savo kojytėmis
    bėgančias nuo neišvengiamos pabaigos.

    Kažin kokias teritorijas peržengiame mes,
    ir kieno ranka atsuka čiaupą virš pasaulio kriauklės?

    Ar visa tik todėl, kad kažkam,
    nesuprantamam ir nematomam,
    nebūtų taip nuobodu?

     

    Indrė Valantinaitė

    #15381
    Agnusyte
    Keymaster

    Rieškutėmis sėmiau dienas iš kasdienybės,
    atrodė, kad nepritrūks,
    bet pritemo dangus
    ant nusekusios upės, –
    kiek dar bus
    palaužtų sparnų ir pražydusių valčių,
    kad išplaukčiau į tavo krantus,
    o viltie!

    Kai pavargsta diena,
    Letos upė artėja,
    užsimerkiu tada
    ir lekiu
    į tuos slėnius,
    kurių nežinau, –
    tik retėja
    kasdienybės jaukios tirštuma,
    įsitempia jėga,
    įsiaudrina vėjai,-
    mano rankose vairą laikai,
    akloji viltie!

    D.Zibaitienė

    #15382
    Agnusyte
    Keymaster

    Kyla rytas nuo žydinčių medžių,
    Lyg iš ložės — blandžios ir žalios.
    Žydrą žvaigždę ,užgesusią, gedžią
    Veltui savo viršūnėn vilios.
    Kyla saulė į rytmečio aukštį –
    Tai dangaus paskutinė viltis.
    Gal tik paukštis praskrisdamas jaučia,
    Ką galvojam ir kas mums nutiks.
    Juk mes patys nežinom, ką rasim
    Šiandien — šiapus žvaigždžių ir nakties.
    Kaip suteikti gyvenimui prasmę?
    Kaip ištrūkt iš daiktų atminties
    pavydžios?
    Kaip įveikti mums tylą,
    Įžūlumą tuštybės nuogos?
    Kyla, jau nesulaikomai kyla
    Saulė virš dar vienos pabaigos.


    J.Jakštas

    #15391
    Agnusyte
    Keymaster

    Svajonę aš turiu – išmokt mylėti
    Karštai karštai, tyrai tyrai,
    Su visom sielom susilieti
    Plačiai, širdingai, atvirai.
    Aš noriu meilę dovanoti
    Visiems visiems, visur visur,
    Ne tiktai gauti, bet ir duoti
    Visa širdim, visu vidum.
    Mylėti taip, kad net pamirščiau,
    Kas aš esu ir kur einu.
    Bet prisiminusi suvokčiau,
    Ko gyvenu, dėl ko esu.
    Mylėt aplink visus vienodai,
    Be išlygų ir išimčių,
    Mylėti taip, kad neieškočiau
    Nei sau naudos, nei dovanų.
    Mylėt gyvenimą man duotą,
    Širdingai, atvirai, tyrai.
    Atsidėkot už sielą dovanotą,
    Su meile pragyvent ilgai ilgai.


    G. J. Davainienė

    #15392
    Agnusyte
    Keymaster

    Lekiu su ryto vėju –
    nespėju:
    beržai lapus išleido,
    ieva pražydo,
    ant žalio žemės veido
    be šydo
    jaunamartėmis stovi
    balandžio dienos,
    ko laukia, ką išvydo
    skambaus Velykų ryto
    varpeliai ir purienos,
    nutolo, nuskambėjo,
    sau ėjo ir nuėjo
    ne vienos…

    D.Žibaitienė

    #15463
    Agnusyte
    Keymaster

    Bėga pro šalį
    Pavasariai, vasaros,
    Skamba koncertai žiogų…
    Ir žmogui, plaštakei ir vabalui
    Viskas ateina pačiu laiku.
    Skuba jaunystė
    Į savo pavasarį.
    Akys žeria žvaigždes.
    Viską jaunystė tau dovanoja.
    Atspėk, ką rytojus atneš.
    Gal almantį juoką,
    Gal dainą saulėtą,
    Gal žiedų nuostabių dovanos?
    Tik nesustoki, tik ženki į priekį,
    Tik nepražiopsoki savos dalios.
    Likimas juokias,
    Likimas kvatojas,
    Tu pati jį savo rankoj laikai.
    Tik nepaleiski, stipriai laikyki –
    Ir laimė, ir meilė ateis…

    Teresė Leciūtė Lorenčienė

    #15464
    Agnusyte
    Keymaster

    Mes iš ten,
    kur jau tūkstantį kartų būta,
    kur balti aitvarai,
    kur laukiniai žirgai,
    kur vaikystė,
    kur pasakos gimsta.

    Mes iš ten,
    kur jau tūkstantį kartų būta,
    kur naktis prie nakties,
    kur žvaigždė prie žvaigždės,
    kur gyvybės versmė neišdžiūsta…

    …ir baltais aitvarais,
    ir laukiniais žirgais,
    ir naktim prie nakties,
    ir žvaigžde prie žavigždės
    mes kasdien
    į vaikystę sugrįžtam.

    Mintaras Smelevičius

Rodoma 11 įrašų - nuo 1,471 iki 1,481 (viso: 1,481)
  • Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.