Tiesiog juokai

Pradžia Forumai Įvairios diskusijos Tiesiog juokai

Diskusijos apie viską ir apie nieką :)
Rodoma 15 įrašų - nuo 181 iki 195 (viso: 195)
  • Autorius
    Įrašai
  • #4651
    rudeninė
    Participant

    Katė nugyveno savo devynis gyvenimus ir pateko į dangų. Prieš ją stovėjo Dievas. Jis paklausė:

    – Tikiuosi, kad tau čia bus gerai. Prašyk, ko nori.

    – Viešpatie, – atsakė katė, – aš visą gyvenimą laksčiau, kaip išprotėjusi, gaudydama peles ir bandydama nugvelbti nors truputį maisto. Būtų gerai, jei man čia netektų taip įtemptai dirbti.

    – Nebetęsk, – tarė Dievas ir davė katei minkštą lovą ir daug maisto.

    Kitą dieną į dangų pateko šešios pelės.

    – Tikiuosi, kad jums čia bus gerai. Prašykite, ko norite, – pasakė joms pasirodęs Dievas.

    – Viešpatie, visą savo gyvenimą mes nieko kito neveikėme, tik ieškojome maisto ir sprukdavome nuo kačių. Mes nebenorime taip lakstyti!

    – Nebetęskite, – tarė Dievas ir davė kiekvienai riedučius.

    Kitą dieną Dievas atėjo pas katę:

    – Na kaip, ar viskuo esi patenkinta?

    – O taip! – atsakė katė, – man patinka mano lova, nauji žaislai, maitina čia puikiai. O ta užkanda ant ratukų – tiesiog super!

    #4657
    rudeninė
    Participant

    Telefonas suskambėjo dešimtą ryto. Močiutė Marija padėjo mezginį ir pakėlė ragelį.

    – Jūsų anūkas ką tik pateko į rimtą avariją. Jis kaltas, – paskubomis aiškino nepažįstamasis. – Sudaužyta brangi mašina, yra aukų, o tai reiškia nuo trijų iki penkių metų kalėjimo… Kad padėtumėt anūkui išvengti kalėjimo, teks sumokėti!

    – Kiek reikia?

    – Dešimt tūkstančių! – ryžtingai pareiškė kitame laido gale. – Ruoškite pinigus, tuojau pas jus atvažiuos mūsų žmogus! Ir apie šį pokalbį niekam nesakykit, nes kitaip anūkas pateks į kalėjimą!

    – Aš namie neturiu tiek pinigų, – aimanavo močiutė Marija. – Reikia važiuoti į banką, o jis kitame miesto gale.

    – Eikite į gatvę, privažiuos sidabro spalvos mašina ir nuveš jus kur reikia. Ir atminkite – niekam nė žodžio! Tai dėl jūsų anūko interesų.

    Nuvažiavus pusę miesto ir sustojus netoli banko, vairuotojas prispaudė pirštą prie lūpų.

    Močiutė Marija atsakė tuo pačiu. Ji sugrįžo po pusvalandžio:

    – Kortelės pin kodą pamiršau, – sunkiai atsiduso ji. – Į vasarnamį reikia važiuoti. Jis ten pas mane sąsiuvinyje užrašytas…

    Vasarnamį, kuris buvo už 30 kilometrų nuo miesto, močiutė Marija paliko su dviem krepšiais bulvių ir maišu svogūnų.

    – Krauk į bagažinę ir važiuojam! – pasakė ji nuobodžiaujančiam vaikinui.

    – Į banką? – pasitikslino tas.

    – Namo, – pareiškė močiutė Marija. – Juk su bulvėmis į banką nevažiuosiu! O pakeliui sustok prie prekybos centro, reikia duonos ir pieno nusipirkti…

    Vairuotojas susiraukė, bet patylėjo. Temo. Vaikinas nerimavo, o močiutė Marija buvo kaip niekad rami.

    – Kol sėdi nieko neveikdamas, padėtum močiutei, – pastebėjo ji, išlipdama iš mašinos.

    Ir sukčius paklusniai pasuko iš paskos į penktą aukštą. O ten jo jau laukė policijos pareigūnai.

    – O tai kaip anūkas? – sutriko suimtasis.

    – Neturiu aš jokio anūko, – ramiai paaiškino netapusi apgavystės auka močiutė. – Kaip, tarp kitko, nebuvo jokios avarijos su žmonių aukomis. Aš iškart jus perpratau!

    – Tai kam reikėjo į banką važiuoti?

    – Kad susimokėčiau už butą ir telefoną.

    – O į vasarnamį?

    – Kad namo parsivežčiau bulvių ir svogūnų, – paaiškino močiutė Marija. – Eik, eik! Aš tau ne kokia bobutė su katinu, aš buvusi policininkė!

     

    (internetas, vertimas)

    #4658
    rudeninė
    Participant

    Techninė pagalba viduramžiais

    (atrodo, niekas nepasikeitė…:-)

     

    – Techninės pagalbos tarnyba „Merlin Inc“. Kuo galiu padėti?

    – Vakar pas jus įsigijau kardą…

    – Sveikinu, sere, jūs teisingai pasirinkote.

    – Jis neveikia.

    – Ką reiškia – neveikia?

    – Jis nekerta drakono galvos.

    – Jūs perskaitėte instrukciją, sere?

    – Kilmingas riteris neprivalo mokėti skaityti! Bet mano ginklanešys ją man perskaitė garsiai du kartus.

    – Na gerai, sere. Jūs išėmėte kardą iš dėklo?

    – Taip.

    – Ar tikrai? Patikrinkite, prašom.

    – Išėmiau, sakoma gi jums!

    – Gerai, sere. Dabar patikrinkite geležtės aštrumą.

    – Oi!

    – Jums nereikėjo to daryti pirštu, sere.

    – Prie ko čia pirštas? Aš tai padariau liežuviu. Aš visada taip tikrinu patiekalų aštrumą.

    – Matote, sere, kardas šiek tiek kitoks daiktas, nei patiekalai, kuriuos ragaujate per pietus. Terminas „aštrumas“ čia reiškia…

    – Nesukit man galvos! Aš neprivalau suprasti jūsų techninius terminus. Aš vartotojas, o ne metalo specialistas. Geriau pasakykite, kodėl jis neveikia!

    – O anksčiau jis veikė?

    – Nežinau, aš jį pirkau tik vakar!

    – Gerai, sere. Jūs ką nors darėte su juo?

    – Ne!

    – Jūs tuo įsitikinęs?

    – Na, aš jį tik išėmiau iš dėklo.

    – Jūs nebandėte savarankiškai jį galąsti?

    – Dėl ko?

    – Jums geriau žinoti, sere. Galbūt, jūs bandėte jam suteikti naujus užkeikimus?

    – Ne, aš naudojuosi standartiniais, kurie tiekiami kartu su kardu!

    – Galbūt tai prakeikimas, sere? Kaip seniai jūs atnaujinote savo švęstą vandenį?

    – Tik užvakar įsipyliau naujausios versijos!

    – Supratau, sere. Tada pažiūrėkite, ar nėra netoli neekranuotų juodosios magijos šaltinių? Jie gali trukdyti kardo veiklai.

    – Kokie dar šaltiniai, aš dykumoje!

    – Nereikia nervintis, sere.

    – Aš nesinervinu, velniai griebtų!

    – Tada kodėl taip sunkiai kvėpuojate?

    – Todėl, kad mane vejasi drakonas.

    – O! Reiškia drakonas netoliese?

    – Taip, jis jau visai šalia!

    – Puiku, sere. Perduokit jam ragelį.

    – O jei jis atkąs man ranką?

    – Atleiskite, sere, bet medicininės problemos ne mūsų kompetencijoje.

    – Kitą kartą kardą pirksiu „Morgana Ltd“!

    – Na gerai, sere. Bent jau apibūdinkite, kaip atrodo drakonas.

    – Na, toks geltonas… su ūsais…

    – Supratau. Nuo to reikėjo pradėti, sere. Tai nelicencijuotas drakonas, kinų klastotė.

    – Ir?

    – Perskaitykite licencijos sutartį, sere. „Merlin Inc“ negarantuoja suderinamumo su nesertifikuotais įrenginiais.
    – Ir ką man dabar daryti?

    – Ateityje nesinaudoti pigiais no-name drakonais, sere.

    – Panašu, tai jis dabar manimi pasinaudos! A-a-a! Ne-e-e! A-a-a-a!

    – Sere? Sere, ar jums viskas gerai?!.. Bet kokiu atveju kompanija „Merlin Inc“ dėkoja jums už bendradarbiavimą!

    #4662
    rudeninė
    Participant

    Vyriška logika.

     

    „Praleidau naktį su kita… Vieną kartą. Važiuoju namo. Supras ar ne???

    …Vakaras. Vakarienė. Viskas, kaip visada…

    …Naktis. Ji užsidarė miegamajame… Turbūt labai pavargusi… Miegojau vienas ant sofos.

    …Rytas. Jos nėra, pusryčių irgi… Tikriausiai…

    Išėjo į darbą… galbūt.

    Vakare ji negrįžo… Greičiausiai, užtruko darbe.

    Rytą jos vėl nėra – matyt, nuvažiavo pas mamą, aplankyti… Seniai pas ją nebuvo.

    Po savaitės jos nėra. Telefonas neatsako… Nuobodžiauja, turbūt…

    Praėjo dvi savaitės – neatsako. Tikriausiai, kažkas negerai su telefonu…

    Po mėnesio pamačiau ją gatvėje… su kitu vyruku… Pažįstamas, turbūt…

    Praėjus dviems mėnesiams pažinčių portale užtikau jos profilį. Parašyta: „susižadėjusi“.

    Tai čia gi su manim, o kodėl nuo manęs slėpė? Norėjo padaryti siurprizą, tikriausiai…

    Praėjo trys mėnesiai… Socialiniame tinkle pamačiau jos statusą „ištekėjusi“. Bandau jungtis, kad pridėtų prie draugų – nepriima. Taip… čia jau rimta… Matyt, jinai sužinojo…“

    ——-

    O dar vyrai sako, kad moterų keista logika, ar kad iš viso jos nėra…

     

    (internetas, vertimas)

    #4663
    rudeninė
    Participant

    Budėjimas ligoninėje. Juoda žiemos naktis po įtemptos dienos. Trečia valanda nakties. Gerai įšilę draugai atvežė įsilinksminusį ir tiek pat įšilusį draugelį, tiesiai iš triukšmingo vakarėlio. Kietas bičas, visas grandinėmis ir auskarais nukabinėtas, pripratęs, kad jį gražiai aptarnautų, skundžiasi pilvuku. Elgiasi įžūliai: pučiasi, burnoja, keikiasi, kojas tiesiai ant stalo kraunasi… Medicinos seselė ties ašaringos isterikos riba. Skambina chirurgams.

    Budi daktaras Džordžas. 29 metai, chirurgas, ūgis 190 cm, svoris 120 kg. Kūno sandaros tipas: LABAI stiprus. Šukuosena nulinė. Charakteris: ramus, subalansuotas, patikimas draugas, geriausios dūšios žmogus.

    Toliau daktaro Džordžo žodžiais: „Ką tik baigiau skubią išvaržos operaciją. Nusikaliau kaip šuo. Nukėblinau iki budėjimo kambario, griuvau ant kušetės ir akimirksniu atsijungiau. Kurtinantis telefono žviegimas tamsoje. Pašokau stačias. „Chirurgą į priimamąjį, skubiai!“. Sugrabaliojau tamsoje stetoskopą, pasikabinau ant kaklo ir autopilotu nuvairavau į apžiūros kambarį“.

    Atsiveria durys, daktaras Džordžas įlekia į priimamąjį. Sustoja priešais „klientą“ ir kimiu, ką tik iš miego, bosu klausia: „Kokios bėdos?“

    Bičo veidas keičiasi, šypsenėlė nuo jo įraudusio veido išgaruoja:

    – Tai nieko, daktare, atleiskite, jau viskas praėjo.

    Daktaras Džordžas klausiamai suurzgia.

    Draugelis užsisagsto kožankę, įgyja visiškai padorią išvaizdą ir šonu – šonu, palei sieną slenka link išėjimo:

    – Atleiskite, kad sutrukdžiau, viso gero!

    Dingsta už durų, o iš gatvės pasigirsta startuojančio bumerio žviegimas.

    Visi sutrikę žvalgosi vienas į kitą, paskui pasižiūri į daktarą Džordžą.

    Personalas griebiasi už pilvų ir visi kartu ima kvatotis.

    Daktaras Džordžas: krauju ištepliota chirurgo apranga, suglamžytas snukis ir krauju pasruvę akys. Ant jaučio stambumo sprando, leisdamasi ant galingos krūtinės, kabo stora – piršto storumo grandinė su Mikalojaus Stebukladario atvaizdu ir…………..elektrinė spiralė vandeniui užvirinti!!!!

     

    (internetas, vertimas)

    #4664
    rudeninė
    Participant

    – Norų registratūra, klausau.

    – Noras: vyro. Mirtingoji A1D8K6.

    – Kokio ten vyro nori ta tavo mirtingoji?

    – Patikimo. „Kas benutiktų, kad visada šalia būtų“.

    – Ir viskas?

    – Viskas.

    – Fe, visai be fantazijos… Gerai, užrašau ją kitam gyvenimui Siamo dvyniu. Norų registratūra, klausau.

    – Vaiko nori. K18R3B46.

    – Kokio?

    – Bet kokio… Tikriausiai…

    – Lytis? Amžius? Sveikata? Kokius talentus iš praėjusių gyvenimų paliekam?

    – Na… Ė… Nėra duomenų.

    – Tada – man jokių pretenzijų. Registratūra, ko gero, mazochistinių norų. Klausau.

    – S4Ž9F1 reikia pinigų.

    – Suma?

    – 2 000.

    – Kodėl būtent du?

    – Tiesiog tiek užsinorėjo.

    – Siunčiu vieną. Kad daugiau ir argumentuotai norėtųsi. Registratūra, kad ją kur, taip – norų. Klausau. 

    – R2000B14X9. Kačiukas, baltas su juodom dėmelėm, letenėlės tarsi su kojinaitėm ir ant kaktos širdelė, meilus ir kad kartu miegotų. Priežastis: norisi su kažkuo žaisti.

    – Padaryta. Nors jų vaikai dar kol kas supratingi. Registratūra. Gal ir norų. Klausau.

    – Gero gyvenimo F30M6Y1.

    – Kas jai yra „geras gyvenimas“?

    – Kažkas didelio, ryškaus, šviesaus…

    – Į galvą ateina tik branduolinis sprogimas. Atmesta. Mulkiai. Paskui vėl bus nepatenkinti, kad norai neišsipildo. Norėti juk irgi… reikia mokėti.

     

    (internetas, vertimas)

    #4670
    rudeninė
    Participant

    Kai kurios taisyklės tinka ne visiems

     

    Kovos su prekyba narkotikais tarnybos pareigūnas atvažiavo į fermą ir pareikalavo parodyti laukus, kad patikrintų, ar ten neauginami narkotinių medžiagų turintys augalai.

    Fermeris atsako:

    – Sere, jokių problemų, tik neikite štai į tą lauką…

    Pareigūnas tiesiog pasiuto:

    – Misteri, aš turiu Federalinės vyriausybės įgaliojimus!

    Iš kišenės pasididžiuodamas ištraukia ženklelį:

    – Matote šį ženklelį? Jis reiškia, kad galiu eiti ten, kur man patinka. Bet kokia žeme! Be jokių klausimų ir pasiaiškinimų! Ar suprantamai pasakiau?!

    – Okay sere, – sutinka fermeris. – Jūs turite teisę eiti ten, kur jums reikia.

    Po penkių minučių fermeris mato, kad pareigūnas iš visų jėgų bando pabėgti nuo didžiulio įniršusio buliaus, o bulius pamažu artėja prie jo. Fermeris meta savo instrumentus, pribėga prie tvoros ir visa gerkle rėkia:

    – Ženklelį! Parodyk jam savo ženklelį!..

    #4671
    rudeninė
    Participant

    Skelbimas internete: „Parduodu papūgą“

     

    Iš pradžių norėjau nusipirkti juodvarnį, bet velnias sugundė nusipirkti šitą žalią pragaro šėtoną.

    Papūga pirkta sostinėje, patikrinta pas garsią veterinarę (kokybiškai ir profesionaliai), pagydyta nuo kirminų (nors jų ir neturėjo), bet dėl visa ko. Tyrimai dėl ornitozės ir krūvos kitų ligų neigiami (galiu įmesti rezultatus).

     

    Šiek tiek apie žaliąjį demoną:

    * ėda visus vaisius, kad net už ausų traška;

    * didžiųjų papūgų maistą irgi gerbia;

    * kabo aukštyn kojomis, tupi špagatu, rytais kudakuoja kaip višta;

    * žaidžia su žaisliukais, draugauja su papūga-nimfa Korela;

    * nedraugauja su manimi, nors ant rankos ir peties tupi (bet akivaizdžiai manęs nekenčia);

    * snapas kietas kaip vokiečių Panzerkampfwagen V tanko šarvai, kartą perkando monitoriaus laidą;

    * labai mėgsta obuolius, duoti atsargiai, nes gali suryti visą maišą ir prikrauti krūvą kampe;

    * vaikšto grindimis (sparnai buvo pakirpti veisykloje), visur lenda kaip beždžionė, tiktai žalia ir pikta;

    * jei kas ne taip, rėkia kaip varna sukryžminta su meška;

    * nekalba, bet labai gerai klausosi, kartais gali visą vakarą manęs klausytis ir nepertraukti;

    * kartą nusprendė įkąsti man į kaukolę, kai tupėjo ant peties, bet ant jos puolė Korela ir galingai mane apgynė, po šio karto bandymų įkąsti mano personai pastebėta nebuvo.

     

    Išvada: jeigu jūs ramus ir šaltakraujis daktaras, maršrutinio taksi vairuotojas, pasaulio bokso čempionas, lėktuvo pilotas arba tiesiog savyje jaučiate jėgą ir galią, tai ši papūga bus puikus išbandymas jūsų nervams ir pasipūtimui. Jūs galėsite pilnai pasimėgauti puikiausia panieka, tirštai sumaišyta su nuožmiu pykčiu ir neapykanta viskam, kas gyva. 

    Jeigu mėgstate švarą, tai šis puikus Pietų Afrikos atstovas generalinių tvarkymųsi kiekį per tam tikrą laiką padidins iki maksimumo.

    Jeigu jūs nebijote piktybiško kvatojimo vidury nakties, kai koridoriumi einate į tualetą, tai šitas paukštis – jūsų pasirinkimas! Drąsaus žmogaus pasirinkimas!

    Jūsų laukia daug atradimų, jeigu ryšitės pasiimti ją iš manęs už simbolinę šitam siaubingam paukščiui sumą.

     

    P.S.: man atrodo, kai nieko nėra namie, ji skambina man į telefoną ir grėsmingai, vaizduodama maniaką iš 90-ųjų filmų, kvėpuoja į ragelį.

    #4672
    rudeninė
    Participant

    Petras grįžo namo iš komandiruotės. Stotyje įsėdo į taksi, o kai privažiavo iki namų, paprašė taksistą užeiti į namą kartu ir tapti liudininku – jis įtarė, kad žmona neištikima. Taksistas pasakė, kad už 100 eurų jis pasiruošęs paliudyti bet ką.

    Jie užlipo laiptukais, Petras atrakino duris, puolė į miegamąjį, nutraukė pledą, o ten – tikrai žmona su meilužiu. Jis išsitraukia pistoletą ir nori nušauti meilužį, bet žmona ima isteriškai šaukti:

    – Ne, nedaryk šito! Aš tave apgaudinėjau: negavau aš jokio tetos palikimo! Tai jis mums viską apmoka: namą, mašiną, katerį, mūsų vaikų mokymą, o ir visas mūsų didžiąsias išlaidas – taip pat apmokėjo jis! Nežudyk jo!

    Petras nuleidžia pistoletą ir sutrikęs kreipiasi į taksistą:

    – Na, ir ką man dabar daryti, kaip manote?

    – Užklokite jį pledu, – pataria taksistas, – neduok Dieve – peršals.

    #15086
    rudeninė
    Participant

    Rytinė šypsena

     

    Paskambino draugė… balsas griežtas, bet truputį sutrikęs:

    • Lilia, prasidėjo mano brandus suaugusios gyvenimas, aš tai supratau šiandien…
    • Kaip? – suklusau, pasiruošusi sugerti neįkainojamą egzistencinę patirtį.

    • Ėjau pirkti sijono, o nupirkau klozeto dangtį… su žirneliais…

    Taigi, mergaitės, prisiminkite – jaunystę mes prarandame besirūpindamos užpakaliuko komfortu.

    Lilia Grad (vertimas)

    #15091
    rudeninė
    Participant

    Kaip gera būti moterimi!


    Apėjai parduotuves, nieko nenusipirkai – laiminga…

    • Aš tokia taupi, pasirodo!

    Apėjai parduotuves – išleidai visus pinigus, vėl laiminga…

    • Man viskas taip tinka, tiesiog – pasaka!

    Nuėjai su drauge į kavinę, išgėrei tik puodelį espresso – šaunuolė…

    • Būsiu liekna… O svarbiausia – kokia valios jėga!

    Nuėjai su drauge į kavinę, sušveitei du eklerus, užkandai ledais – tikra šaunuolė…

    • Moku save pamaloninti… Ir dūšioj – taip gera!

     

    #15730
    rudeninė
    Participant

    Su amžiumi keičiasi prioritetai

     

    Garbaus amžiaus moteris stovėjo prabangaus lainerio denyje, besimėgaudama puikiais kruizo pojūčiais. Vėjas buvo toks stiprus, kad damai savo skrybėlę teko prilaikyti abiem rankom.

    Vienas gerai apsirengęs ir išsilavinęs vyras, pamatęs šį vaizdelį, priėjo prie ledi.

    Tai, ką jis pasakė, privertė atsigręžti kitus keleivius. Įsižiūrėjus į pašnekovus, žmonėms iš nustebimo ir juoko atsivėrė akys…

    Štai jo žodžiai: „Atleiskite, madam. Aš nenorėčiau būti įkyrus, bet ar jūs žinote, kad jūsų suknelė nuo stipraus vėjo gūsių pakyla?“

    „Taip, aš žinau, – pasakė ledi, – bet man reikia abiejų rankų, kad išlaikyčiau skrybėlę.“

    „Bet, ponia, jūs nedėvite apatinių, ir jūsų intymios kūno vietos pateikiamos visuotinei apžiūrai!“ – pasakė džentelmenas.

    Moteris pažiūrėjo žemyn, paskui vėl į vyriškį ir atsakė: „Sere, tam, ką jūs ten matote, – jau 85 metai. O šią skrybėlę aš tik vakar nusipirkau!“

    #15739
    rudeninė
    Participant

    Tvirtų santykių paslaptis

     

    Interviu su moterimi, kuri su savo vyru pragyveno 50 metų ir jų šeimoje nebuvo nė menkiausios nesantaikos.

    -Madam, bet kaip jums pavyko visą tą laiką gyventi taikoje ir harmonijoje?

    -O, viskas paprasta! Kai mes susituokėme, mano vyras mane pasodino į vežimą ir vežėsi į savo rančą. Kol mes važiavome, vienas iš arklių suklupo. Vyras ramiai pasakė: „Vienas“. Po 15 minučių, vis dar toje pačioje kelionėje, arklys suklupo dar kartą, o vyras pasakė: „Du“. Kai ranča buvo jau visai netoli, tas pats arklys suklupo trečią kartą. Vyras pasakė: „Trys“ ir jį nušovė. Aš, žinoma, ėmiau klykti, mane ištiko isterijos priepuolis, ėmiau gailėti vargšo gyvulio.

    -Ir ką?

    -Ir vyras pasakė: „Vienas“.

    •  rudeninė redagavo šį atsakymą prieš 1 month 3 weeks.
    #16037
    rudeninė
    Participant

    Juoda ir balta varna

     

    …Paprasta Juoda Varna užėjo į restoraną ir tuoj pat pastebėjo kampe sėdinčią Baltą Varną. Ji priėjo prie baro, išsiėmė piniginę ir demonstratyviai šūktelėjo:

    -Padavėjau! Perku po kepsnį visiems šiame restorane, išskyrus šitą Baltą Varną!

    Padavėjas paėmė pinigus ir visiems, išskyrus Baltą Varną, nunešė po kepsnį.

    Tačiau, vietoj to, kad pasijustų nejaukiai, Balta Varna tiesiog pažiūrėjo į paprastą Juodą Varną, nusišypsojo ir šūktelėjo:

    -Dėkoju!

    Tai dar labiau supykdė Juodą Varną. Tada ji vėl išsiėmė piniginę ir sušuko:

    -Padavėjau! Šį kartą aš visus vaišinu vynu, išskyrus Baltą Varną!

    Padavėjas paėmė pinigus ir ėmė visiems, išskyrus Baltą Varną, nešti vyną.

    Bet vietoj to, kad supyktų, Balta Varna vėl šūktelėjo:

    -Dėkoju!

    Įsiutusi Juoda Varna pasilenkė prie baro ir paklausė:

    -Kas negerai su ta Balta Varna? Nupirkau šiame restorane maisto ir vyno visiems, išskyrus ją, o ji man šaukia „Dėkoju!“. Ji ką, išprotėjusi?

    Padavėjas šyptelėjo ir pasakė:

    -Ne… Tiesiog ji šio restorano savininkė.

    •  rudeninė redagavo šį atsakymą prieš 1 day 1 hour.
    #16045
    rudeninė
    Participant

    Šeimoje augo du sūnūs. Vienas – optimistas, kitas – pesimistas. Artėjant Kalėdoms, tėvai sugalvojo tuos kraštutinumus šiek tiek sulyginti. Pesimistui po eglute padėjo arkliuką, optimistui – krūvą mėšlo. Kalėdų rytas.

    Pesimistas verkia:

    -O ne… Arkliukas. Aš norėjau didelio, o šitas mažas! Aš norėjau balto, o šitas rudas! Aš norėjau gyvo, o šitas medinis!

    Optimistas:

    -O aš gyvą arkliuką dovanų gavau, tik jis kažkur nubėgo…

Rodoma 15 įrašų - nuo 181 iki 195 (viso: 195)
  • Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.