Trumpi išmintingi pasakojimai

Pradžia Forumai Įvairios diskusijos Trumpi išmintingi pasakojimai

Diskusijos apie viską ir apie nieką :)
Rodomi 4 įrašai - nuo 541 iki 544 (viso: 544)
  • Autorius
    Įrašai
  • #16092
    rudeninė
    Participant

    „Daugelis galvoja, kad tolerancija – tai „daryk ką nori, jeigu tai man netrukdo“. Kol tu darai tai, kas mane tenkina, aš tave pakenčiu, aš tolerantiškas. Bet aš tikro nesidžiaugiu dėl tavęs! Jeigu tu padarysi tai, kas man nepatinka, mano tolerancija tuo baigsis.

    Bet tai nėra tolerancija tikrąja šio žodžio prasme. Iš tikrųjų tolerancija – tai būti pasiruošusiam suprasti, kad kitas irgi nori būti laimingas. Jeigu jam viskas gerai, netgi jei tai man ir trukdo, aš galiu tai priimti. Aš galiu būti laimingas dėl to, kad laimingas kitas.

    Tolerancija kyla iš supratimo, kad mes visi lygūs. Mes visi norime būti laimingi. Jeigu tai jaučiate, galite priimti kitus, tokius pat trokštančius būti laimingais. Jie nori būti laimingi, ir mes taip pat norime jiems laimės. Tai ir yra tolerancija.“

     

    Gietrul Jigme Rinpoche (vertimas)

    #16195
    rudeninė
    Participant

    Istorija apie meilę (iš 70 metų moters monologo).

     

    „Dvidešimties aš springau iš noro mylėti…

    Keturiasdešimties tapau garbės donore, iš kurios litrais gėrė meilę vyras ir vaikai.

    Šešiasdešimties mane smaugė nuovargis, ir jau nebenorėjau jokios meilės.

    O dabar, būdama septyniasdešimties, iš prieglaudos pasiėmiau šunį – jauną mišrūną, kurio atsisakė šeimininkai. Ir pirmą kartą sužinojau, kaip yra, kai tave myli vien dėl egzistavimo fakto. Net tėvai mane mylėjo su mano paklusnumo sąlyga, o ne tokią, kokia buvau iš tikrųjų.

    Šuo įsiremia į mane šlapia nosimi, žiūri į akis, ir aš jam gražiausia ir protingiausia pasaulyje. Jis laukia manęs taip, kaip niekada nelaukė vyras, dėl kurio buvau pasiruošusi viskam.

    Žinote, aš anksčiau irgi juokdavausi iš vienišų moterų su jų dešimtimis kačių, o dabar suprantu, kad juoktis reikia iš savęs, kad mes, teikdami meilę, pralaimime gyvūnams…“

    Yra apie ką pagalvoti…

     

    (internetas, vertimas)

    #16281
    Agnusyte
    Keymaster

    POKALBIS

     

    Sėdžiu parke ant suoliuko, šalia prisėda mergina, simpatiška tokia, jauna, liekna.

    • Labas, – sako, – ką veiki?
    • Ai šiaip, – atsainiai atsakau, – sėdžiu, kvėpuoju.

    • Puiku, – sako, – o iš viso ką šiandien žadi veikti? Gal ką nors surezgam?

    • Na, kaip čia taip iškart, – atsakau, – netikėta, tiesą sakant.

    • O tu šaunus, – sako, – tu man patinki.

    • Aš sugebu patraukti moterų dėmesį, tačiau viskas labai spontaniškai, nemanote?

    • Užtat tu simpatiškas ir linksmas, – sako.

    • Jūs irgi gana patraukli, ne taip, kaip aš, žinoma, bet visai nieko, – guodžiu ją.

    • Tai kaip, susitinkam vakare?

    • Mes visgi net nepažįstami. O šiaip tai su malonumu, žinoma, jeigu tik norite. Leiskite prisistatyti, Remigijus. Galima tiesiog Remis. O jūs?, – sakau ir tiesiu jai ranką.

    Ji išsiima iš ausų ausines:

    • Atleiskite, – sako, – jūs į mane kreipiatės? Man pasirodė, kad kažką sakėte?
  • Aš, – atsakau, – paklausiau kiek dabar valandų? Ar jau yra antra po pietų ar dar tik bus, nes laikausi dietos, o laikrodžio neturiu.

  • Ir rodau ištiestą ranką, kuri, savaime aišku, be laikrodžio.

    Ji žvilgteli į telefoną:

    • Pusė trijų, – sako, – prašvilpėt savo dietą, dėdule.

    Ausines atgal įsikišo ir tęsia:

    • Atsiprašau, pakartok dar kartą, čia kažkoks vyriškis valandų paklausė. Ne, atrodo ne girtuoklis, dietos laikosi. Tai kaip, susitinkam ar ne?

     

    (internetas, vertimas)

#16396
Agnusyte
Keymaster

Dienos gimtadienis

Vaikų žaidimų aikštelė. Dvi mergaitės supasi sūpynėse ir apie šį bei tą kalbasi.

  • Kažko seniai jokios šventės nebuvo, – susimąsčiusi sako viena. – Gaila!
  • Man negaila, – sako antroji.

  • Tu nemėgsti švenčių?!

  • Mėgstu! Labai! Pas mane jų pilna, kiekviena diena – šventė!

  • Negali būti!

  • Gali. Mes švenčiame Dienos gimtadienį.

  • Tavo gimtadienį, norėjai pasakyti.

  • Mano gimtadienį mes irgi švenčiame, bet retai, tik kartą metuose. O Dienos gimtadienį – kasdien. Mano tėtis šią šventę sugalvojo.

  • Ir kaip jūs ją švenčiate?

  • Labai paprastai! Tėtis rytą žadina mane ir mamą, mes visi bėgame į virtuvę, imame stiklines su vandeniu ir tėtis sako tostą: „Puiki diena šiandien gimė! Mums dėl to labai pasisekė! Už Naują Dieną!“. Ir mes geriame vandenį, valgome medų ir dainuojame kokią nors dainą.

  • O jei diena bus bloga?

  • Taip anksčiau ir būdavo. O kai tik pradėjome švęsti šią šventę, beveik visos dienos geros arba labai geros. Labai retai kažkas nelabai gero įvyksta.

  • Kodėl gi tada kiti žmonės tokios šventės neturi?

  • Tėtis sakė, kad šią šventę turi visi, tik ne visi ją pastebi. Daugelis tiesiog pamiršo apie šią šventę. Jeigu nori, ateik šeštadienį pas mus. Pernakvosi, o rytą kartu su mumis galėsi švęsti!

 

G. Berkovitch (vertimas)

Rodomi 4 įrašai - nuo 541 iki 544 (viso: 544)
  • Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.